Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje, tarp karybai priskiriamų eksponuojamų archeologinių radinių, galima pamatyti strateginių stalo žaidimų figūrėlių. Lietuvoje tokių radinių daugiausia aptikta valdovų rezidencinėse pilyse Vilniuje ir Trakuose. Tačiau Kauno senamiestyje ir pilies teritorijoje rasti šachmatų ir šaškių vaikštukai byloja, kad ne tik valdovai mėgo žaisti stalo žaidimus.
Manoma, kad šachmatai išsivystė iš V a. Indijoje žaisto Čaturangos strateginio stalo žaidimo. Pavadinimas sanskrito kalba reiškia „keturių dalių kariuomenė“. Drambliai, žirgai, vežimai ir pėstininkai – tokia buvo įprastinė tų laikų Indijos kariuomenės sudėtis. Iš Indijos šachmatai vėlyvajame VI a. pakliuvo į Persiją, o iš ten apie 650 m., ją užkariavus arabams – pasiekė ir visą arabiškąjį pasaulį. Pietų Europą šachmatai pasiekė VII a., arabams užkariavus Iberijos pusiasalį ir Sicilijos salą. Po Šiaurės Europą jie plito dar ir vikingų prekybos keliais. Viduramžių Europoje šachmatai tapo vienu iš populiariausių stalo žaidimų tarp kilmingųjų.
Ankstyviausių išsamių žinių apie šachmatus, žaidimo taisykles, figūrų formas ir partijas aptinkame X a. arabų rašytiniuose šaltiniuose. Europoje ankstyviausi šachmatų paminėjimai žinomi iš XI a. šaltinių. Pirmuoju šachmatų vadovėliu būtų galima laikyti 1283 m. Kastilijos karaliaus Alfonso X nurodymu išleistą knygą „Libro de los Juegos“ (isp. Žaidimų knyga).
Pirmosios žinios apie šachmatus Lietuvoje mus pasiekia per lenkų istoriką Joną Dlugošą. Jo parašytos Lenkijos kronikos viename tomų aptinkame žinutę, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas mėgo žaisti šachmatais: „Jei kada norėjo prasiblaškyti, išeidavo į medžioklę arba šachmatų žaidimu save linksmino“.
Lietuvoje iki šiol yra aptikta tik apie 50 archeologinių artefaktų, kurie atliko šachmatų figūrėlių funkciją. Ypatingas radinys rastas Kauno senamiestyje, vadovaujant archeologui Algirdui Žalnieriui, Muziejaus gatvėje buvo iškasta nuskelta akmeninė žmogaus figūrėlė. Tikėtina, kad tai galėjo būti realistinės simbolikos šachmatų figūra. Ji datuojama XIV–XVI a. Dar viena A. Žalnieriaus surasta neabejotinai šachmatų figūra yra iš Kauno piliavietės. Tai stambi, 42 mm aukščio tekinta kaulinė figūra. Viršutinėje jos dalyje nulūžusi karūnėlė, iš to galima spręsti, kad tai karaliaus arba karalienės figūra. Ji datuojama XVII–XVIII a.
Nors šachmatai buvo populiariausias strateginis stalo žaidimas, viduramžių ir vėlesnių laikų Europoje, taip pat ir Lietuvoje, buvo žaidžiami ir kiti stalo žaidimai – tokie, kaip šaškės, kvirkatas, malūnas ar nardai, kuriems reikėjo paprastesnių, vienodos formos ir dydžio figūrėlių. Jos būdavo akmeninės, kaulinės, medinės ar molinės. Ne tik archeologų randamos figūrėlės ar žaidimo kauliukai, bet ir rašytiniai šaltiniai primena, kad kauniečiai mėgo lošti. Kauno vaito XVI a. knygose aptinkama įrašų, kuriuose prisiekę žaidėjai pasižada: „…negerti alaus, midaus nei degtinės, bei nelošti kortomis, nežaisti kauliukais nei kamuoliais, nei šaškėmis, nei jokių kitų nešlovingų žaidimų“.
Šiais laikais stalo žaidimai vis dar išlieka populiaria laisvalaikio praleidimo forma, mėgstama įvairaus amžiaus žmonių. Visus besidominčius ir norinčius lavinti strateginį mąstymą, kviečiame į Kauno miesto muziejaus Pilies skyrių. Čia galėsite ne tik pamatyti senas autentiškas stalo žaidimų figūrėles, bet ir patys pažaisti senovinį stalo žaidimą.
Šaškių ir šachmatų vaikštukai. Gaminti iš molio, kaulo, rago. XV–XIX amžius. KMM fondai.
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas
Edukacinį užsiėmimą „Kvirkato turnyras“ galima užsisakyti šiais kontaktais:
El. p.: pilis.kasa@kaunomuziejus.lt
Tel.: +370 687 55 263
Adresas: Pilies g. 17, Kaunas
