Bandūrėlis, kanklikė, šeivelė, bandūra, bimba, dambras, vargonėlis. Kaip manote, kokie tai muzikos instrumentai? Visi šie pavadinimai skirti vienam instrumentui įvardyti. Tai dambrelis. Jį galima aptikti ne tik daugelio pasaulio tautų folklore, bet ir Kauno miesto muziejaus fonduose! Šiuo metu yra surinkta nedidelė, tačiau įdomi septynių bandūrėlių kolekcija, kurią sudaro instrumentai iš Lietuvos, Estijos, Kirgizijos, Ukrainos, Mongolijos, Japonijos ir Filipinų. Kviečiame geriau su jais susipažinti.
Kaip atrodo tie dambreliai? Tai pasagos formos instrumentas, per vidurį turintis metalinę laisvai vibruojančią pailgą juostelę, kurios atvirasis galas truputį užlenktas į viršų. Viena ranka tvirtai prispaudus prie dantų, o kartais ir jį sukandus, kitos rankos pirštu virpinant metalinę juostelę ir tinkamai kvėpuojant, pasigirsta užburiantis garsas. Iš pirmo žvilgsnio instrumentas atrodo paprastas, tačiau juo išgaunami garsai – unikalūs. Kartais dambrelio muziką galima sumaišyti su elektronine. Nors dambrelis kildinamas iš Azijos kraštų, tačiau yra plačiai paplitęs po visą pasaulį ir tapęs daugelio šalių tradiciniu liaudies instrumentu.
Spėjama, kad Lietuvoje šiuo instrumentu grojama nuo XIV–XV a. Į Lietuvą dambrelis galėjo atkeliauti iš Vakarų Europos. Šie instrumentai dažniausiai gaminami iš metalo ar vario lydinio, rečiau iš medžio. Plačiai naudojami ne tik kaimo kapelų ar pavienių muzikantų, bet ir LDK didikų rūmuose. Archeologas dr. Povilas Blaževičius, tyrinėjęs XIII–XIV a. vaikų žaidimus ir žaislus Lietuvoje, teigia, kad dambreliais greičiausiai grojo ir vaikai. Iki XX a. pradžios šiuo muzikos instrumentu kaimo muzikantai grieždavo įvairias šokių ir improvizuotas melodijas. Grojimo tradicija ėmė nykti po Antrojo pasaulinio karo, kai išpopuliarėjo kiti muzikos instrumentai.
Kiekvienoje šalyje šis instrumentas vadinamas vis kitaip. Etnomuzikologė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė teigia, kad įvairiose tautose dambreliai dažnai turi vabzdžių pavadinimus. Pavyzdžiui, estiškai dambrelis vadinamas „parmupill“ (liet. kamanė). Kaimo muzikantai juo grojo įvairias šokių melodijas ne tik laisvalaikiu, bet ir per vestuves.
Dauguma muzikantų savo dambrelius nešiodavosi tiesiog kišenėje, bet kartais šie instrumentai turėdavo ir puošnius dėklus. Fotonuotraukoje matomas kirgizų dambrelis ir specialus kruopščiai ornamentais išdrožinėtas dėklas jam laikyti. Dambrelius ir jų dėklus dažniausiai pasidarydavo patys muzikantai arba nukaldavo vietiniai kalviai.
Ukrainietiškas dambrelis „drymba“ yra šiek tiek mažesnis instrumentas, palyginti su kitais. Tai huculų (Vakarų Ukrainos etninės grupės) tradicinis muzikos instrumentas, pagamintas Karpatuose. Įdomu tai, kad kai kurie huculai „drymbas“ gamindavo nenaudodami jokios ugnies ir su primityviais įrankiais.
Japoniškas dambrelis „mukkuri“ pagamintas iš bambuko lentelės, kurios viduryje išpjauta pailga, šiek tiek siaurėjanti juostelė. Jo plačiajame gale išgręžta skylutė, į kurią įverta virvutė ir pririštas pagaliukas. Tai visiškai kitokios formos dambrelis, kuriuo grojama kitokia technika. Siaurasis bambuko lentelės galas glaudžiamas prie burnos ir tampant virvelę virpinama išpjauta juostelė.
Mongolai dambrelį vadina „knulsau khuur“. Fotonuotraukoje matomas dambrelis pagamintas iš bambuko. Virpinamoji juostelė išpjauta beveik per visą medinės plokštelės ilgį. Vienas galas šiek tiek smailesnis, laisvasis liežuvėlio galas pastorintas. Kitame plokštelės gale pradurta skylė, į kurią įvertas žalias šilkinis siūlas. Papuošta geltonos spalvos pintu kutu.
Filipinietiškas dambrelis „kubing“ pagamintas iš bambuko, dekoruotas išdegintais ornamentais. Išpjautas liežuvėlis yra šiek tiek siaurėjantis. Pietų Filipinuose juo grodavo piršlybų metu. Taip vaikinas ir mergina savotiškai bendraudavo . Dambreliu grota ir kaip solo instrumentu.
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė Monika Chockevičienė