Įrašas

Juozas Gruodis – gamtos vaikas

Didžio talento kompozitorius ir gilus mąstytojas Juozas Gruodis nepaprastai mylėjo bei jautė gamtą. Nuo pat mažens jis klausėsi paukščių giesmių ir iš jų mokėsi, klausėsi graudaus vilkų kaukimo bei jų gailėjo. Mokėjęs gerai plaukti ir vasarą mėgęs leisti laiką prie upelio, dar mažas būdamas, Juozukas gaudydavo žuvis tik rankomis – kad ir nedaug sugaudavo, bet meškerės nenaudodavo.

Ir suaugęs J. Gruodis stengdavosi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Jis pats sakydavo kaime visad esąs darbingesnis nei mieste. Mėgo kaimo erdvę, puikų orą, kuriuo taip lengva kvėpuoti, gamtą ir kaimo žmones, svajojo visam laikui apsigyventi kaime. Nenuostabu, kad ir gyventi pasirinko tuo metu atokesnę nuo miesto vietą. Kai apie 1930 metus buvo pradėti dalinti sklypai nusipelniusiems Lietuvai žmonėms, vienas iš jų buvo skirtas ir Juozui Gruodžiui. Įdomus sutapimas, kad pavasarį Juozas ir Stasė Gruodžiai ateidavo į tą patį sklypą pasigrožėti puikiu vaizdu nuo aukšto Neries kranto, paklausyti varnėnų bei lakštingalų. Nusprendę, kad tai puiki vieta kūrybai, naujieji sklypo savininkai pradėjo statyti jame namą. Namas taip pat turėjo būti ne bet koks. Gruodis norėjo gyventi tik mediniame name, nes medis turi savo istoriją, skeidžia garsus, yra tarsi gyvas.

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link