Šį pasakojimą norime paskirti Kauno pilies gynėjų atminimui. Jie, vadovaujami kunigaikščio Vaidoto, prieš 660 metų gynė Lietuvos valstybę nuo užpuolėjų. 1362 m. kovą pilis Vokiečių ordino ir jų talkininkų kariuomenės buvo užpulta ir po kelias savaites trukusios kovos sugriauta. Joje didvyriškai gynėsi keli šimtai karių. Pilies įgulai vadovavęs kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas ir beveik keturios dešimtys likusių gyvų pilies gynėjų pateko į nelaisvę. Sugriauta Kauno pilis ilgus dešimtmečius buvo apleista. Kovas menantys daiktai nugulė žemių sluoksniuose. Ilgainiui, XV a. pradžioje, Didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikais, ant buvusios pilies pamatų iškilo nauja pilis, kurios fragmentus matome ir šiandien.
Norėdami atskleisti istorijos paslaptį ir sužinoti, kokiais ginklais kovėsi Lietuvos kariai, remsimės archeologų darbais ir jų tyrinėjimų atradimais.
XX a. pradžioje, atkūrus Lietuvos valstybingumą, Kauno mieste, be kitų darbų, atkreiptas dėmesys į ties Nerimi stūksančius pilies griuvėsius. Galvojant apie piliavietės tvarkymo darbus, pilį 1924 m. tyrinėti pradėjo dailininkas Arkadijus Presas. Per dvejus metus buvo atkasta pilies vartų anga, pietinės sienos vidinė pusė, rastos pietvakarinio bokšto liekanos, aptiktas įėjimas į pietrytinio bokšto rūsį. Tyrimų metu dailininkas padarė įvairių unikalių pilies griuvėsių piešinių ir brėžinių. 1930–1931 m. iš pilies teritorijos iškėlus gyventojus ir nugriovus čia stovėjusius keliasdešimt namų, buvo organizuoti Kauno miesto muziejaus vadovo, profesoriaus Eduardo Volterio vadovaujami archeologiniai tyrinėjimai. Kasinėjant buvo aptiktos pietrytinį pilies bokštą juosusios žiedinės sienos liekanos. Kartu su pilies mūro liekanomis rasta gausybė arbaleto ir lanko strėlių antgalių, įvairios keramikos šukių, akmeninių artilerijos sviedinių, alebardos ir unikalaus XIV a. ginklo – gizarmos – antgalių. Keletą metų vyko pilies teritorijos tvarkymo ir atkastų mūro liekanų konservavimo darbai. Pilies kasinėjimai buvo pratęsti tik XX a. šeštajame dešimtmetyje. 1954 m. Kauno pilį tyrinėjo archeologai Petras Tarasenka ir Rimutė Jablonskytė-Rimantienė, o nuo 1955 iki 1961 m. kasinėjimams vadovavo Karolis Mekas. Restauruoti ir konservuoti pilies griuvėsiai 1965 m. tapo muziejine erdve.
Kauno pilies archeologinių tyrimų metu rasti arkbalistų strėlių antgaliai. Kauno miesto muziejaus rinkiniai. Eglės Adomulytės fotografija, KMAR – P-11193, P-11194 ir P-11195
Archeologai į Kauno pilį sugrįžo tik Lietuvos valstybės atgimimo metais. 1989-aisiais piliavietės tyrimų ėmėsi archeologas Algirdas Žalnierius, kuris daugiau nei per du dešimtmečius ištyrė apie 2000 m2 plotą. Kasinėjimai vykdyti ir pilies kieme, ir gynybiniuose grioviuose, ir už jų ribų. Pilies kultūriniuose sluoksniuose aptikta įvairiausių radinių: išmestų krosnių koklių, buitinės keramikos ir stiklinių taurių šukių, metalinių dirbinių fragmentų, odinių daiktų, medinių gynybinio-hidrotechninio įrenginio konstrukcijų ir laukinių gyvūnų kaulų, tarp kurių keletas buvo ir tauro. Rasta ir pilies kovas menančių ginkluotės liekanų. Daugiausia – lanko ir arbaleto strėlių antgalių ir net keli įvairaus dydžio akmeniniai arkbalistų sviediniai. 1998 m. pilies kieme rasti ir keli arkbalistų, dar vadinamų didžiaisiais arbaletais, svaidomų stambių strėlių antgaliai. Kasinėjimų metu taip pat aptikta ietigalių ir kovos kirvių.
Kauno pilies archeologinių tyrimų metu rasti arbaletų strėlių antgaliai. KMAR – P-42081, 42087, 42089, 42099, 42112, 42120
Archeologų rasta daiktinė medžiaga leidžia bent iš dalies rekonstruoti Kauno pilies gynėjų ginkluotę. Tiesa, šiandien sunku nustatyti, kurios iš kovojančių pusių kariams aptariami ginklai ar jų fragmentai priklausė, nes abiejų kariuomenių kovotojai naudojo tokius pačius ginklus ir vieni nuo kitų mažai kuo skyrėsi. Šiandien įvairių muziejų kolekcijose saugoma per 400 arbaleto ir keliolika lankų strėlių antgalių iš Kauno pilies teritorijos. Tai leidžia manyti, kad arbaletai buvo vieni pagrindinių ginklų. Šį teiginį grindžia ir metraštininkų įrašai, pasakojantys apie puolančiųjų patirtus nuostolius. Priešus, anot metraščių, sunkiai žeidė pilies gynėjų strėlės. Be arbaletų, pilies gynėjų arsenale buvo ir kovos kirviai bei ietys. Reikia pridurti, kad ietis buvo vienas pagrindinių ginklų baltų kario ginkluotės komplekte. Pilies teritorijoje rasta keletas skirtingų įmovinių ietigalių. Aptariamu laikotarpiu kiek mažiau populiarus ginklas buvo kovos kirvis, kuris galėjo būti naudojamas ir kaip įrankis, ir kaip ginklas, tad kartais sunku vieną nuo kito atskirti. Kaip ginklas kovos kirvis buvo labai veiksmingas. Treniruoto kovoti pėstininko rankose kovos kirvis kėlė realią grėsmę priešininko kariams. Archeologų radiniai iš pilies teritorijos liudija ir naudotų kirvių tipų įvairovę. Kol kas tyrinėjimų metu nepavyko rasti kalavijų ar jų fragmentų, tačiau neabejotina, kad šiuos ginklus turėjo ir kovoje naudojo Kauno pilies elitiniai kariai. 1956 m. archeologo Karolio Meko kasinėjimų Kauno pilyje metu XIV amžiaus sluoksnyje buvo rastas grandelinių šarvų fragmentas, kuris galėjo priklausyti ir vienam iš pilies gynėjų. Grandelinių šarvų įvairovė buvo gana didelė. Paprastai tokius šarvus ne kiekvienas galėdavo įsigyti, tad ne visi turėjo viso kūno apsaugą.
Tyrinėdami Kauno pilį archeologai rado keletą didelių gabaritų geležinių strėlių antgalių, kurie priskiriami viduramžių svaidomosios karo mašinos arkbalistos strėlėms. Kauno pilies teritorijoje buvo rasta ir akmeninių sviedinių, kuriuos taip pat galima būtų priskirti prie būtent tokių karo mašinų amunicijos.
Apibendrinant galima teigti, kad Kauno pilies gynėjai, kurių dalis vilkėjo grandelinius šarvus, buvo apsiginklavę arbaletais, ietimis, kovos kirviais, turėjo lankų ir vieną kitą epochai būdingą kotinį ginklą, pavyzdžiui, gizarmą. Sėkmingai valdydami akmeninius sviedinius ir strėles svaidančias karo mašinas, jie niekuo nenusileido savo priešininkams ir ryžtingai stojo į kovą su keliskart gausesnėmis Vokiečių ordino karių pajėgomis.
Įdomiausius senosios Kauno pilies gynėjų ginkluotę reprezentuojančius eksponatus šiuo metu galima pamatyti Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus ekspozicijoje.
Kauno pilies archeologinių tyrimų metu rastas XIV a. įmovinis ietigalis karklo lapo formos plunksna. Šio ietigalio geležtės ilgis siekia 31,5 cm, o plunksnos plotis – 4,4 cm. KMAR – P 11032
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėjas dr. Jonas Vaičenonis
