„Muzika ant žolės“ (1982) – tai Kauno valstybinio muzikinio teatro elektroninės muzikos grupės „Argo“ teatralizuotas koncertas (spektaklis). Grupė, vadovaujama kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus, teatre grojo 1979–1986 m. Kaip tik tuo metu Muzikinis teatras buvo restauruojamas (1980–1984), todėl grupės mobilumas, teatralizuoti koncertai, kuriuose dalyvaudavo nedaug atlikėjų ir buvo naudojamos nesudėtingos, lengvai transportuojamos dekoracijos, tenkino visus, be to, jie dar ir papildydavo teatro kasą.
Grupė parengė ir daugiau teatralizuotų koncertų: „220 W“ (1981), „Garažas“ (1983), „Mėnulio kupė“ (1983), „90 minučių aplink muziką“ (1985), „Giliausiam šuliny įžvelki dangų“ (1980 02 16), „Darbas ir duona“ (1979).
G. Kuprevičiaus ir J. Vilnonio dviejų dalių koncerto „Muzika ant žolės“ programa; atlieka elektroninė muzikos grupė „Argo“. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1982 m. Kauno miesto muziejaus fondai
G. Kuprevičiaus ir J. Vilnonio dviejų dalių koncerto „Muzika ant žolės“ programa; atlieka elektroninė muzikos grupė „Argo“. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1982 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Tai, ką scenoje darė „argonautai“, buvo neįtikėtina! Žiūrovai anksčiau nieko panašaus nebuvo matę ir girdėję. Jie nuolat eksperimentavo, laužė nusistovėjusius standartus, elektroniniais tembrais jungė roko, džiazo ir klasikinio stiliaus muziką. Visko buvo tuose teatralizuotuose koncertuose! Nuo dainuojamosios poezijos iki J. S. Bacho, nuo E. Artemjevo „Stalkerio“ iki „Pink Floyd“ ir „The Wall“ fragmentų. Grupė atliko E. Balsio, A. Rekašiaus, M. Urbaičio, V. Bartulio kūrinius – viską, kas buvo bent kiek mažiau girdėta ir neįprasta.
Stebino ir spektaklių dekoracijos. Teatralizuotame koncerte „220 W“ buvo panaudoti statybiniai pastoliai ir ant jų atsispindintys šviesos efektai. Koncertinėje programoje „Garažas“ kūrėjai panaudojo per pusę perpjautą seną moskvičiaus kėbulą, daugybę plastikinių dėžių nuo gaiviųjų gėrimų, dešimt senų padangų, šviečiančius kelio ženklus, dvi tuščias cisternas nuo benzino, didelę lempą su gaubtu, o scenos gilumoje pastatė didžiulį ryškiai raudonų rožių krūmą.
Klausytojai dėl „Argo“ ėjo iš proto. Tiek didmiesčiuose, tiek mažuose miesteliuose į jų teatralizuotus koncertus susirinkdavo daugybė žmonių. O oficialioji kritika (Lietuvoje) į grupę žiūrėjo įtariai ir netgi kaltino pigaus populiarumo vaikymusi. „Mes dirbome rimtos ir nerimtos muzikos sandūroje, tad rimtiems muzikologams buvome neįdomūs, o lengviems – per sudėtingi“, – savo knygoje „Koncertas“ rašė G. Kuprevičius. Grupę palaikė estradinės ir džiazo muzikos žinovas Liudas Šaltenis. Keletą apžvalgų parašė Kazimieras Šiaulys. Jis apie G. Kuprevičiaus roko oratoriją spaudoje rašė:
Oratorija „Darbas ir duona“ kiek praplėtė teatro spektaklių tembrinį diapozoną: drauge su simfoniniu orkestru pirmą kartą čia skambėjo sintezatorius, kiti estrados instrumentai. <…> Rokas dėl informacijos stokos dar ne vienam mūsų teatro žmogui kelia slogias asociacijas. Juk dar ne taip seniai kai kas įrodinėjo, kad ši muzika gali išreikšti vien žemus instinktus, žmogaus degradaciją. Tad, matyt, prireikė nemažai pastangų ir drąsos šiam sumanymui įgyvendinti.
(K. Šiaulys. Estrada, p. 171)
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus improvizacijų vakaras. Kaunas, 1970 m. Kauno miesto muziejaus fondai
„Argo“ ne tik moderniai skambėjo, bet ir buvo labai drąsi grupė. Teatralizuotam koncertui „Giliausiam šuliny įžvelki dangų“ grupė parinko „ezopišką“ pavadinimą ir skandalingus tekstus, be to, itin įdomią premjeros datą – vasario 16 d.
O ką jau kalbėti apie jų pirmąjį debiutinį albumą „Diskofonija“, kurio viršelyje buvo nupiešti prasegti džinsai – akivaizdus Vakarų kultūros simbolis, ir vaivorykštė, simbolizuojanti išsiveržimą iš sukaustytos erdvės. Manoma, kad šios vinilinės plokštelės tiražas – milijonas vienetų.
Elektroninės muzikos grupės „Argo“ vinilinė plokštelė „Discophonia“. Kaunas, 1980 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Elektroninės muzikos grupės „Argo“ vinilinė plokštelė „Discophonia“. Kaunas, 1980 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Deimantė Kondrotaitė
