Įrašas

Kipras ir sportas

Kipras Petrauskas gyveno savo vardo gatvėje, turėjo savo vardo muilą, visi jį žinojo ir norėjo pažinoti. Kipro buvo pilna visur, netgi sporte. Sportininkas iš jo neišaugo, tačiau tai nesutrukdė jam tapti įvairių sporto šakų globėju.

1936 m. buvo įkurtas sporto klubas „Kipras“. Klubas užsiėmė lengvąja ir sunkiąja atletika, vandens, žiemos sportu, boksu, stalo ir lauko tenisu bei dviračių sportu. Operos solistą galėjai sutikti beveik visose lengvosios atletikos ar futbolo varžybose Kaune kaip žiūrovą ar įteikiant prizus nugalėtojams.

Apie solisto santykį su sportu yra išlikę gero Kipro Petrausko bičiulio, buvusio futbolininko ir Kauno miesto sporto komiteto pirmininko Juozo Klimo pasakojimai:

„Pirmą kartą Kiprą gyvą išvydau 1927 m. Kaune LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) sporto aikštėje. Vyko kasmetinė šios sporto sąjungos klubų šventė, kurioje mes, Vilkaviškio lengvaatlečiai, laimėjome pirmąją vietą. Lengvaatletikos aušroje sunkiausiomis rungtimis buvo ilgų nuotolių bėgimas. Kipras paskyrė taurę 5 000 m nugalėtojui. Laimėjo kaunietis J. Petraitis. Taurę įteikė pats Kipras.

Po metų persikėliau į Kauną, į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti ir žaidžiau „Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos” (LGSF) komandose. Gyvenau federacijos „lizde” netoli Kipro namo, šalimai stadiono, kampiniame sklype, moliniame namelyje. Kipras dažnai iš savo namo balkono žiūrėdavo į mus, spardančius kamuolį.

Su Kipru ir susipažinau LFLS stadione. Buvo gražus sekmadienis. Žaidė LFLS ir KSS (Klaipėdos sporto sąjunga) pirmenybių rungtynes. Kauniečiai buvo žaidimo persvaroje ir vedė 1:0. Tačiau pačioje pabaigoje kauniečių vartininkas H. Petrauskas netikėtai praleido du „lengvus” įvarčius. Laimėjo klaipėdiečiai. Žiūrovų tirštumoje einu iš stadiono. Sakau draugams:

–          Šiandien Petrauskas apsikiaulino, padovanojo varžovui taškus.

Staiga priekyje atsigręžia Kipras, pasižiūri, ir sako šypsodamasis:

–          Klimai, ne visi Petrauskai apsikiaulina…

Sutikau. O jis paėmė po ranka, pradėjo kalbėti apie rungtynes. Praėjom stadiono vartus, pakvietė žemyn į miestą vėžių. Buvo birželis, pats vėžių metas.”

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkas Karolis Venclauskas

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link