Besižvalgant po Kauno miesto muziejaus archeologijos rinkinius mūsų žvilgsnis užkliuvo už unikalaus radinio. Tai kuršiškas kalavijo makštų apkalas, kuris buvo surastas Paraželių kaimo apylinkėse, Kauno rajone 2019 m.
Tuo metu vyko penktasis „Didysis metalo Ieškotojų sąskrydis 2019“, kurį organizavo IĮ „Tesora“ ir klubas MINK („Metalo ieškiklių naudotojų klubas“). Sąskrydžio metu surasti ir profesionalių archeologų atrinkti reikšmingiausi artefaktai pagal nustatytą tvarką buvo perduoti Kultūros paveldo departamento Kauno padaliniui ir galiausiai, jau 2020 m. papildė Kauno miesto muziejaus archeologijos rinkinių kolekciją.
Kaip šis kalavijo makštų apkalas atklydo į Kauno apylinkes, tikriausiai taip ir liks paslaptimi, tačiau galima pasižvalgyti po tokio tipo kalavijų makštų apkalų tyrinėjimus ir apie jį papasakoti kiek plačiau.
Senųjų laikų, siekiančių baltiškų genčių istoriją ir Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią, karių ginkluotė yra sulaukusi išskirtinio tyrinėtojų dėmesio. Iki šiol vykdytuose tyrimuose didžiausias dėmesys buvo sutelktas į kalavijus, kovos peilius, kovos kirvius, ietigalius, karių skydų elementus. Tačiau kario kalavijo makštų puošybiniai elementai tiriami ir analizuojami menkai. Detalesnis dėmesys kalavijo makštų galų apkalams prieš beveik tris dešimtmečius buvo skirtas šviesios atminties archeologo Vytauto Kazakevičiaus darbuose. Baltišką ginkluotę daugelį metų tyrinėjęs specialistas XX a. dešimtajame dešimtmetyje sudarė kalavijų makštų galų tipologiją, kuria dabar remiasi daugelio šalių tyrinėtojai.
Šiandien kalavijų makštų galų apkalų vykdant archeologines ekspedicijas, o kartais ir atsitiktinai, randama kasmet. Jų galime pamatyti daugelio Lietuvos muziejų rinkiniuose. Iki šiol jų surasta šimtais, tačiau šis skaičius nusileidžia atrastų kalavijų skaičiui.
Kauno miesto muziejaus rinkiniuose esantis apkalas, remiantis archeologo Vytauto Kazakevičiaus sudaryta baltiškų kalavijų makštų galų tipologija, priklauso gausiausiam tokių apkalų potipiui Vb. Šio tipo apkalų šiandieninės Lietuvos ir Latvijos teritorijoje yra surasta daugiau nei 100. Dažniausiai jie randami Kuršių genties gyvenamoje teritorijoje Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Dažniau tokio tipo apkalai randami piliakalniuose ir gyvenvietėse, datuojami XI-XIII amžiumi. Remiantis jų paplitimu neabejojama ir jų kuršiška kilme. Archeologai taip pat sutaria, kad apkalo pagrindinis ornamento motyvas yra kryžius ir vingiuotos linijos. Atidžiau įsižiūrėjus ir palyginus su analogijomis apkaluose vingiuotos linijos tai „S“ formos simboliai. Šį simbolį dažniausiai tapatiname su žalčio simbolika. Mitologijoje žalčio ženklas siejamas su vaisingumu ir gerove, kartu ir su pirmuoju gyvybės šaltiniu – Saule. Žaltys laikytas ir tarpininko tarp žmonių ir dievų pasaulio simboliu, galvojama, kad jis galėjo būti ir žynių luomo ženklu. Tad interpretacijų yra įvairių. Panašūs puošybos elementai sutinkami tiek ant kalavijų rankenų skersinių ar buoželių, Lietuvos elito karių kovos kirvių, balnakilpių, ir daugelyje kitų vyro ir moters aprangos elementų detalių. Kita vertus šie simboliai yra gana universalūs, paplitę daugelyje kraštų. Tad tyrėjų dar laukia ilgas darbas, siekiant atsakyti į keliamus simbolių prasmių ir vaizdavimo tradicijos klausimus.
Kalavijo makštų apkalas, žalvaris. Kauno miesto muziejaus rinkiniai GEK 31531
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas prof. dr. Jonas Vaičenonis
