Dažnam žodis „pūslinė“ asocijuojasi su odos ligomis, tačiau pūsline vadinamas ir muzikos instrumentas, kurio pagrindinę dalį sudaro gyvulio pūslė. Tradicinė pūslinė, arba lankas su pūsle, – gana primityvus instrumentas, liaudyje vadinamas boseliu, namine basedla, lankeliu, muzikiniu lankeliu, lankeliu su pūsle, bandurka. Spėjama, kad tai vienas seniausių lietuvių liaudies muzikos instrumentų, kuris buvo plačiai paplitęs visoje Lietuvoje.
Pūslinė. XX a. pab. J. Kamensko fotonuotrauka. Kauno miesto muziejaus fondai
Lankas su pūsle gaminamas iš sulenktos lazdyno arba eglės šakos, prie kurios galų pritvirtinama viena arba dvi stygos, pagamintos iš gyvulio žarnos arba iš specialiai paruoštos (išvaškuotos arba išsakuotos) virvelės. Tarp lanko ir įtemptos stygos dedama išdžiovinta ir specialiai paruošta kiaulės pūslė. Ji kruopščiai ištrinama pelenuose arba žemėse, išpučiama ir išdžiovinama. Taip paruošta pagrindinė instrumento dalis ilgiau išlieka nesusprogusi ir nepakeičia formos. Vėliau pūslinės pradėtos gaminti ne iš sulenktos medžio šakos, bet iš medienos ir sudėtingesnės konstrukcijos, su veržikliu stygoms bei grifu. Išgaunamas garsas panašus į violončelės. Įdomu tai, jog iš kiaulės pūslės gaminti ne tik instrumentai, bet ir muzikiniai žaislai vaikams. Į pūslę pribėrus žirnių, pūslę užrišus ir išdžiovinus, gaunamas barškutis. Pūslės taip pat buvo naudotos žibintams gaminti.
Pūslinė. XX a. pab. J. Kamensko fotonuotrauka. Kauno miesto muziejaus fondai
Kauno miesto muziejaus fonduose Tautinės muzikos skyriaus rinkiniuose saugoma ne tik lietuvių, bet ir meistro iš Estijos gaminta pūslinė. Fotonuotraukoje matoma pūslinė, kurią pagamino Elvaras Luhatsas. Instrumentas padarytas iš gyvulio pūslės, pritvirtintos ant rėmo, kurio vienas galas atremiamas į žemę. Kitame instrumento gale pritvirtintas varžtas, skirtas stygai įtempti. Medinis rėmas puoštas drožinėtais geometriniais raštais. Šio meistro gamintomis pūslinėmis grojama iki šių dienų įvairiuose Estijoje ansambliuose.
Nuo XX a. pūsline buvo griežiama įvairios sudėties kaimo kapelose. Vėliau – įvairiuose folkloriniuose ansambliuose. Pūsline galima išgirsti grojant dainų ir šokių ansamblį „Lietuva“.
Lietuvos tekstilės pramonės mokslinio tyrimo instituto ansamblis koncertuoja Lietuvos liaudies buities muziejuje, 1981 m. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai
Pūsline grojama braukiant stryku, kuris tradiciškai gaminamas iš lanksčios medžio šakos ir arklio ašutų. Groti galima ir braukiant nelygiu, grublėtu pagaliuku. Pūsline kapeloje atliekamos boso partijos. Instrumentas kapelos sudėtyje darėsi nepopuliarus, kai atsirado ir išpopuliarėjo basetlė.
Pašto ženklas su pūslinės piešiniu. Autorė Irma Balakauskaitė, 2012 m. E. Adomulytės fotonuotrauka. Kauno miesto muziejaus fondai
2012 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklų seriją „Lietuvių liaudies muzikos instrumentai“, tarp kurių yra ženklas, vaizduojantis lanką su pūsle, – pūslinę. Nauji pašto ženklai išleidžiami su unikaliu pirmos dienos voku. Minėtų metų voke vaizduojama pūslinė.
Pirmos dienos vokas su pūslinės piešiniu. Autorė Irma Balakauskaitė, 2012 m. E. Adomulytės fotonuotrauka. Kauno miesto muziejaus fondai
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė Monika Chockevičienė
