Pilies gynėjo ginklai. Arbaletas
Šiandien įvairių muziejų kolekcijose yra saugoma per 400 arbaleto strėlių antgalių iš Kauno pilies teritorijos. Tad sumanėme kiek plačiau papasakoti apie vieną pagrindinių XIV a. vidurio – XV a. pirmos pusės kario ginklų – arbaletą.
XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje buvo organizuoti profesoriaus Eduardo Volterio vadovaujami pirmieji plataus mąsto Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai. Jų metu su pilies mūro liekanomis tarp miestiečių buities elementų rasta ir arbaleto strėlių antgalių bei kitos pilies gynėjų ginkluotės fragmentų.
Baltų genčių kariai arbaletus pradėjo naudoti XIII a. Į Europą šie ginklai per arabų kraštus atkeliavo iš Kinijos. II–I a. pr. Kr. jie buvo plačiai naudojami kinų pėstininkų. Europos valstybių kariuomenėse arbaletai paplito XII a., o XIII a. išpopuliarėjo rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Į Baltijos pajūrį arbaletai atkeliavo kartu su Vokiečių ordino kariais organizuotų kryžiaus žygių metu.
Šį karių rankinį ginklą sudarė lankas, templė, medinė buožė su strėlės laikikliu ir templės paleidimo mechanizmas su kauliniu riešutu templei fiksuoti.
Per šimtmetį ginklai buvo patobulinti ir XIII a. pradžioje regione karių naudojami arbaletai svėrė apie 4–5 kg. O svaidė maždaug 40 cm ilgio 60–75 g sveriančias strėles, pasiekiančias 65–75 m/s pradžios greitį ir 50–70 m taiklaus šūvio nuotolį.
Maksimalus šūvio atstumas siekė 250–300 m. Šiomis techninėmis charakteristikomis arbaletai buvo pranašesni už tuo metu naudojamus lankus. Tokiu arbaletu naudojant kablinį templės užtempimą vidutiniškai buvo galima atlikti 6 šūvius per minutę.
XIV a. pradėta konstruoti ir gaminti arbaletus su didesniais lankais. Sugalvoti ir nauji templės užtempimo mechanizmai. Technologiniai patobulinimai padėjo pagerinti arbaletų technines charakteristikas. Ginklo strėlių koteliai buvo gaminami iš ąžuolo ir buko. Strėlių sparneliai, skirtingai nei lanko strėlių, nuo XIII a. buvo gaminami ne iš plunksnų, o iš medžio lentelių (įprastai buvo naudojamas liepos medis). XIII a. nusistovėjo ir strėlių antgalių tipai pagal funkcinę paskirtį skirtingiems karių šarvams pramušti.
XIV a. arbaletai dominavo Čekijos, Lenkijos, Vokiečių ordino ir Lietuvos šaulių ginkluotėje. Arbaletas buvo svarbus ir Kauno pilies gynėjų ginklas. Kaip pažymi metraščiai, 1362 m. pilies šturmo metu strėlėmis lietuviai kryžiuočiams padarė nemažai nuostolių. Pats ginklas buvo gana brangus.
XV a. arbaletų reikšmė pradėjo mažėti, o XVI a., kariuomenėse išplitus parakiniam šaunamajam ginklui arkebūzoms, jie nustojo savo karinės reikšmės.
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėjas dr. Jonas Vaičenonis
