Didžio talento kompozitorius ir gilus mąstytojas Juozas Gruodis per gyvenimą yra atlikęs reikšmingų darbų, kurie ir dabar tebėra įsirėžę į mūsų atmintį. Už šiuos darbus buvo teisingai apdovanotas ir iki šių dienų yra gerbiamas, jo komponuoti kūriniai vis dar skamba Gruodžių namuose. Pradėjęs dirbti kompozitorius kartais pamiršdavo netgi pavalgyti – toks stiprus buvo jo atsidavimas. Ne veltui sakoma, kad šalia kiekvienos talentingos, svajingos ir kūryba degančios asmenybės turi būti ir stipri antra pusė, kuri padėtų išlaikyti harmoniją. Tokia kompozitoriui ir buvo jo žmona Stasė Petrauskaitė-Gruodienė, kurios 131-ąjį gimtadienį minėsime spalio 20 d. Šiandien kviečiame plačiau susipažinti su nė kiek kompozitoriui nenusileidžiančia moterimi.
J. ir S. Gruodžiai ant tiltelio, vedančio į jų namą. Apie 1938 m. KMM fondai
S. Petrauskaitė gimė 1892 m. spalio 20 dieną, užaugo Medemrodės dvare Mažeikių apskrityje. Kaip ir J. Gruodis, Stasė domėjosi mokslu, todėl uoliai mokėsi ir pabaigusi Dorpato (dabar Tartu) universitetą įgijo akušerės specialybę. Pabaigus universitetą Stasei teko išvykti gydytis į Jaltos lietuvių sanatoriją – atsinaujino dar vaikystėje įgyta plaučių liga. Čia moteris iš ligonės greitai tapo darbuotoja – padėjo slaugyti gydytis atvykusius lietuvius. Jaltos sanatorijoje Stasė Petrauskaitė susipažino su kompozitoriumi, tik tuomet dar nė vienas neįtarė, kad prasidėjo visą gyvenimą truksianti meilės istorija, pilna pagarbos, supratimo ir rūpesčio dėl vienas kito. Nuo kasdienių vargų mintis jai padėjo atitraukti kompozitorius J. Gruodis, kuris jos gyvenimui suteikė daugiau džiaugsmo, supažindino su kultūra, pora drauge lankydavosi koncertuose bei spektakliuose, vykdavo į pažintines keliones. Buvimas šalia kūrybingos asmenybės, įvairių dalykų pažinimas padėjo atsiskleisti ir kūrybinei pačios Stasės pusei, o jai moteris galėjo atsiduoti baigusi profesinę veiklą. Nors ir atsisakiusi tarnybos, Stasė išliko labai veikli, dalykiška, siekė mokslo, naujų žinių ir įgūdžių. Porai pasistačius namus Kauno pakraštyje, moteris baigė sodininkystės kursus, kad žinotų, kaip tinkamai prižiūrėti sodus ir daržus, vesti namų ūkį.
J. ir S. Gruodžiai Palangoje, 1933 m. KMM fondai
Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio skyriuje tarp kitų memorialinių poros daiktų eksponuojami ir keli S. Gruodienės dienoraščiai (jų iš viso yra 11), arba, kaip pati moteris juos įvardijo viename iš sąsiuvinių, „dienynas, į kurį visus savo slaptingiausius jausmus surašydavau“. Juose kruopščiai užrašyti svarbiausi poros gyvenimo įvykiai ir išgyvenimai, kompozitoriaus papasakotos istorijos apie vaikystę bei jaunystę.
Stasė mėgo ne tik rašyti – turėjo ir kitų meninių pomėgių, kurių rezultatai ir šiandien puošia Gruodžių namus. Čia kabo jos tapyti paveikslai – gamtovaizdis „Beržai“ bei mylimo vyro portretas. Kitas ypatingas ir neeilinis moters pomėgis – įvairių figūrėlių lankstymas iš saldainių popierėlių. Šių figūrėlių muziejaus fonduose saugoma kiek daugiau nei 150. Šio sudėtingo meno ir dar daugiau galima pasimokyti atvykus į Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio skyriaus edukaciją „Arbatėlė pas tetą Stasę“. Čia ne tik suteikiama galimybė paragauti skanios arbatos, geriau pažinti Stasę Gruodienę, bet ir leidžiama išbandyti jėgas lankstant saldainių popierėlius.
Mums labai svarbios S. Gruodienės pastangos įkuriant tuomet dar Juozo Gruodžio memorialinį muziejų, kuris šiandien yra vienas iš Kauno miesto muziejaus skyrių. Šis Eigulių piliakalnio papėdėje prisišliejęs architekto Felikso Vizbaro suprojektuotas medinis namas, primenantis puošnų dvarelį, alsuoja autentika ir šeimininkus menančiomis istorijomis. Kviečiame apsilankyti bei tuo įsitikinti.
J. Gruodis su žmonos giminėmis Išalyno dvare, Žemaitijoje, apie 1938 m. J. Gruodis pirmas iš dešinės, S. Gruodienė – antra iš kairės. KMM fondai
Kauno miesto muziejaus J. Gruodžio skyriaus kultūrinių veiklų koordinatorė Danguolė Jonušaitė
