Įrašas

Svečiuose pas kaimyną Kiprą Petrauską

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Žaliakalnyje apsigyveno nemažai garsių menininkų. 1924 metais J. Janonio (nuo 1933 m. – K. Petrausko) gatvėje iškilo Kipro Petrausko namas, vėliau kaimynystėje įsikūrė Kipro scenos partneris ir bičiulis Antanas Sodeika, gyveno visuomenės veikėjas Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, o kitoje gatvės pusėje ketvirto dešimtmečio pradžioje įsikūrė Violeta ir Paulius Galaunės.

A. Sodeika, K. Petrauskas ir dar vienas vyriškis lošia bridžą. Kaunas, 1946 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Artimiausią ryšį broliai Petrauskai palaikė su A. Sodeika. Vyresnysis brolis Mikas Petrauskas Antanui Sodeikai buvo ir mokytojas, ir draugas. Pabėgęs nuo carinės priespaudos, A. Sodeika įsikūrė Čikagoje, kur ir susitiko su Miku. Jiedu draugavo slaptai, nes klebonas draudė turėti ryšių su laisvai mąstančiu „bedieviu“, kunigus mėgusiu pašiepti M. Petrausku (Mikas Petrauskas, 1976, p. 187–188).

O štai Kiprą Petrauską, vėliau tapusį itin artimu bičiuliu, Antanas Sodeika sutiko bevaikščiodamas Laisvės alėja. 1920 metais iš Peterburgo į Lietuvą grįžo Kipras Petrauskas, o iš JAV – A. Sodeika ir M. Petrauskas. Pastarasis A. Sodeikai dažnai pasakodavo apie savo brolį – susitikimo metu Antanui į akis krito aukštas, gražus ir lieknas Kipras. Jis buvo malonaus ir paprasto būdo. Operos solistai greitai susidraugavo – Antanas net persikraustė gyventi į „Birutės“ viešbutį, kur buvo apsistojęs Kipras. Jųdviejų draugystė skleidėsi bendrose kelionėse. Abu keliavo į Italiją, kur kartu lankė operos spektaklius, koncertus, ėjo į kiną, pas tą patį profesorių ruošė operas, mokėsi itališkai dainuoti (Mano kelias į muzikos meną, 1958, p. 84).

K. Petrauskas su A. Sodeika medžioklės metu. 1946 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Grįžę į Lietuvą Kipras ir Antanas tapo kaimynais – Miko Petrausko laiškuose rašoma, kad jo nesėkmingai pradėtą statyti namą „atpirko“ A. Sodeika (Mikas Petrauskas, 1976, p. 159). Kaimynystėje gyvenę draugai dažnai keliaudavo į Dusmenis, kur gyveno Petrauskų tėvai (Mano kelias į muzikos meną, 1958, p. 69). Ten jie kartu ir žvejodavo. Yra išlikęs prisiminimas, kad kartą A. Sodeika prigaudęs pilną kibirą ešerių, o Kipras – vos kelis. Bet tokios Kipro nesėkmės priežastis esą buvo šūkavimas nuo kranto klausiant, ar kimba žuvys. Kipras tuomet pasipiktinęs, kad Antaną vežioja į žvejybą, o šis net atsakyti negali. A. Sodeika atsakė, kad norint sugauti žuvį reikia tyliai laukti (Mūsų gamta, 1985, nr. 12).

Apie glaudžią operos solistų kaimynystę byloja M. ir K. Petrauskų muziejaus fonduose saugomos fotografijos. Vienoje iš jų, darytoje 1946 m. rugsėjį, K. Petrauskas savo namų kieme su A. Sodeika ir dar vienu vyriškiu žaidžia bridžo partiją. Kitoje Kipras Petrauskas ir Antanas Sodeika 1946 m. pozuoja gamtoje, atsisėdę ant kelmo, o draugų veiduose spinduliuoja plačios šypsenos.

K. Petrauskas su A. Sodeika ir kitais dviem vyriškiais. Kaunas, 1946 m. Kauno miesto muziejaus fondai

M. ir K. Petrauskų skyriaus edukatorius Tadas Karanauskas

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link