Įrašas

Valstybės teatras, baletas: baletmeisteris Pavelas Petrovas

„Vis dėlto jis parašė…“ iš pašto dėžutės traukdamas atvirlaiškį sušnabždėjo Petia Volkovas, tą dieną pirmasis atėjęs į studiją. – „vis dėlto parašė…“ Negalime teigti, jog taip ir buvo, tačiau muziejaus fonduose saugome Valstybės teatro baletmeisterio Pavelo Petrovo atvirlaiškį, adresuotą „Mano brangiems mokiniams ir mokinėms“, iš Berlyno siųstą į Kauną, Lukšio gatvės 18 numerį, „Petrovo baleto studija“.

Minėdamas Valstybės teatro šimtmetį Kauno miesto muziejus kviečia susipažinti su muziejaus fonduose esančiais eksponatais, pristatančiais teatro asmenybes bei įvykius. Šįkart tai istorija apie Valstybės teatro baletmeisterį ir šokėją Pavelą Petrovą (1882–1936).

P. Petrovas – Princas P. Čaikovskio balete „Gulbių ežeras“. XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Su P. Petrovu siejama lietuviškojo baleto pradžia. Tradiciškai įprasta yra išskirti 1933 metus, kai buvo pastatyti vienaveiksmiai Vytauto Bacevičiaus, Juozo Gruodžio ir Balio Dvariono baletai, tačiau būtent P. Petrovas 1925 metais pastatė pirmą baletą – Leo Delibes „Coppélia“, o 1928 metų vasario 16 d., minint Lietuvos respublikos dešimtmetį, Juozo Karnavičiaus simfoninį paveikslą „Lietuviška rapsodija“.

Iš Sankt Peterburgo pakviestam buvusiam Marijos teatro šokėjui P. Petrovui buvo pavesta suburti baleto trupę. Jis pradėjo dirbti Valstybės teatre, dėstė savo privačioje studijoje. Pakviestas 1924 metų pabaigoje, jau nuo 1925 metų programose Petrovas nurodomas kaip baletmeisteris. Pirmasis jo, kaip baletmeisterio, prisistatymas su baleto trupe įvyko 1925 m. gegužės 4 d. Choreografiniuose epizoduose šoko jis pats, Olga Malėjinaitė, Eugenija Žalinkevičaitė ir kiti jaunos trupės nariai.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link