Įrašas

Valstybės teatras, baletas (ir dailė!): Olga Dubeneckienė-Kalpokienė

Nuskambėjus paskutiniesiems pirmosios G. Verdžio operos „Traviata“ akordams ir aprimus euforijai reikėjo dirbti ir kurti toliau. Beveik visi pirmosios „Traviatos“ dalyviai tapo nuolatiniais operos trupės nariais, augo choras, orkestras, į trupės veiklą įsijungė pirmieji baleto šokėjai. Jiems vadovavo Olga Dubeneckienė.

Daugialypė menininkė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (1891–1967) buvo baleto artistė ir baletmeisterė, dailininkė ir pedagogė. Gimusi Sankt Peterburge, vokiečių kilmės Peterburgo gyventojų Schwede šeimoje, ji studijavo dailę Sankt Peterburgo dailės akademijoje, B. Anisfeldo, F. Rubo studijose. Greta dailės jos gyvenime visada žengė choreografija, kurią studijavo Sankt Peterburge, o vėliau tobulino Berlyne.

Į Kauną ji atvyko kartu su vyru, architektu Vladimiru Dubeneckiu (1888–1932). Apsigyvenusi Kaune, Olga Dubeneckienė šoko savo kūrybos šokius, 1919 metais kartu su būsimąja pirmosios „Traviatos“ Violeta (A. Galauniene) organizavo plastikos ir estetikos šokių kursus. Kartu jos surengė ne vieną koncertą. Apie vieną jų rašoma: „Dalyvavo jau pažįstami Kauno publikai baleto šokėja Olga Dubeneckienė ir dainininkai A. Nezabitauskaitė-Galaunienė ir P. Oleka. O. Dubeneckienė šoko: „Valsą“, „Senų laikų polką“, „Persų mergaitė šokį“ ir „Medėjos šokį“. (Baleto ir dainos vakaras, Karys, 1921 m. Nr. 20.)

Programa. Dainos ir baleto vakaras Tautos teatre Kaune, kuriame dalyvavo A. Nezabitauskaitė-Galaunienė ir O. Dubeneckienė, 1919 m. Kauno miesto muziejaus fondai

1921 metais O. Dubeneckienė įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją, rengė mokinių koncertus, tarp jos mokinių – žymiausi Lietuvos baleto šokėjai Jadvyga Jovaišytė, Marija Juozapaitytė, Bronius Kelbauskas. 1921–1925 metais buvo Valstybės teatro baletmeistere. Ji nerengė baleto spektaklių, tik šokius operoms – A. Rubinšteino „Demonas“ (1921), Ch. Gounod „Faustas“ (1922), P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ (1923), G. Bizet „Karmen“ (1924), vaikiškiems spektakliams.

O kartu nesiliovė piešti – rengė savo kūrinių parodas Lietuvoje, Europoje, JAV, tapė portretus (K. Petrausko, 1923; P. Kalpoko, 1925; A. Galaunienės, 1939; kitų), peizažus, piešė šaržus, Valstybės teatre kūrė dekoracijas ir kostiumus.

Ji ėmėsi tiek nedidelių darbų, kaip plakatai, tiek monumentalių, kaip Lietuvos banko patalpų dekoravimas kartu su V. Didžioku, J. Januliu ir P. Kalpoku.

XX a. 3–4 dešimtmečio spaudoje O. Dubeneckienė dažniausiai minima kaip Valstybės teatro dailininkė, taip pat kaip pirmoji baletmeisterė („Pirmasis baletmeisteris beveik buvo Kipras Petrauskas, bet tikrasis – p. O. Dubeneckienė.“ Baletui 10 metų, Rytas, 1936 m. vasario 15 d.) ir meno parodų bendraautorė.

Baletmeisterė Olga Dubeneckienė. Kaunas. XX a. 3–4 dešimtmečiai. Kauno miesto muziejaus fondai

Tačiau yra keistų žinučių. Pavyzdžiui, žinutėje „Viską pašalina“ nurodoma, kad Lietuvių meno kūrėjų draugijos valdyba šalina iš narių tuos, kurie nuo 1920–1921 metų nesumokėjo stojamojo ir nario mokesčio. Tarp „kandidatų į pašalinimą“ kartu su O. Dubeneckiene atsidūrė dainininkas S. Audėjus, poetas J. Baltrušaitis, artistė Bielskaitė, kompozitoriai J. Bendorius ir J. Gruodis, dailininkas A. Jaruševičius, aktorė O. Kurmytė, rašytojas V. Mykolaitis-Putinas, artistas A. Oleka, dailininkas P. Rimša, rašytojas I. Jurkūnas-Šeinius, dailininkas J. Šileika, Vydūnas ir P. Valavičaitė. Ten išsakoma abejonė, ar J. Tumas-Vaižgantas tebėra narys, jeigu išėjo iš Draugijos literatų sekcijos. Po žinute pateikta laikraščio redakcijos pastaba: „Žingeidu, kas liks tie aktingieji!“ (Lietuvos žinios, 1922 m. gruodžio 14 d.)

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link