Įrašas

Valstybės teatras, baletas. Mielasis Petia Volkovas

Minėdamas Valstybės teatro šimtmetį Kauno miesto muziejus kviečia susipažinti su muziejaus fonduose esančiais eksponatais, pristatančiais teatro asmenybes bei įvykius. Šįkart tai istorija apie kuklų baleto šokėją Petrą Volkovą ir su juo susijusius eksponatus.

Eksponatai į muziejų patenka įvairiai. Dažniausiai kultūrinį ir istorinį paveldą muziejui perduoda pilietiškai nusiteikę asmenys arba muziejininkų paraginti žmonės. Tai – lengviausias kelias, tačiau ir  tuomet muziejininkams dar tenka nemažai paplušėti, kol nuotraukos, dokumentai ir daiktai atsiduria fonduose ir tampa eksponatais. Iš asmenų, perdavusių eksponatus, pasistengiama išgauti kuo daugiau informacijos ir istorijų, nes be jų lieka daug baltų dėmių. Ne vienus metus vykdomi tyrimai, eksponatai tampa ekspozicijų pažibomis, nugula kataloguose. Taip pat pasitaiko asmenų, norinčių likti anonimais, kurie, tarkim, palieka unikalią fotografiją kasoje ir dingsta. 

Bet būna ir kitaip. Istorija, kurią norime papasakoti, prasidėjo nuo telefono skambučio:

Alio, muziejus? Mes turime nuotraukų, kurios galėtų jus sudominti!

Petro Volkovo (antras iš dešinės) šeima. XX a. 2 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Šiuos ar panašius žodžius išgirdę Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namų (tuomet dar – M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos muziejaus) darbuotojai dar nežinojo, kur juos nuves prasidėjusi istorija. Tada, 2006 metais, iš antikvariato į muziejaus fondus buvo priimta 112 vnt. eksponatų. Muziejaus tyrėjai gautą nuotraukų komplektą neoficialiai pavadino „Volkovo rinkiniu“, nes tarp nuotraukų buvo rasta kuklaus (beje, riestanosio, – taip jis buvo vaizduojamas šaržuose) baleto trupės šokėjo Petro Volkovo vaikystės ir šeimos nuotraukų bei pluoštas jam užrašytų Valstybės teatro baleto trupės ir gastroliavusių šokėjų nuotraukų. Deja, muziejaus darbuotojams nepavyko sužinoti, kas tiek metų (P. Volkovas mirė 1948 m.) saugojo šias nuotraukas.

Petras Volkovas Lietuvos kariuomenėje. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Net monumentaliausiame Jono Bruverio teatro istorijos veikale „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ (2006) Petrui Volkovui buvo skirtos tik kelios eilutės. Jis gimė 1910 metais, Valstybės teatro baleto trupės kandidatu tapo 1930 metais, o nariu – 1932-aisiais. Kartais pasirašinėdavo kaip Vilkas. Buvo charakterinis šokėjas (vienas iš daugelio kordebaleto šokėjų, gaunantis nedidelius vaidmenis). P. Volkovas sukūrė nedidelių vaidmenų baletuose: B. Dvariono „Piršlybose“, R. Drigo „Užburtojoje fleitoje“, N. Rimskio-Korsakovo „Šechrezadoje“, J. Pakalnio „Sužadėtinėje“ ir kai kuriuose kituose.

Teatro programoje šokėjo pavardė pradėta minėti nuo 1931 metų. Jis – vienas iš karaliaus medžiotojų A. Adamo „Giselle“, kažkelintas persų jaunuolis M. Balakirevo „Islamėjuje“, vienas iš gausybės P. Čaikovskio „Gulbių ežere“, vienas iš karžygių A. Borodino „Poloviečių šokiuose“, vienas iš raganių M. Musorgskio „Naktis raganų kalne“, kai reikia šokdavęs operų pastatymuose ir pan. 1935 m. P. Volkovas su visa baleto trupe gastroliavo Monte Karle ir Londone. Ko gero, paskutinė jo premjera – P. Čaikovskio baletas „Miegančioji gražuolė“, kur šoko vieną iš princo auklėtojų ir tvarkdarį Katalabiutą.

Petras Volkovas (stovi penktas iš kairės) tarp Lietuvos karių. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Kodėl šis kuklus šokėjas tapo toks svarbus Kauno miesto muziejaus rinkiniui? Iš 112 eksponatų didesnė pusė iliustruoja Valstybės teatro baleto spektaklius, baleto trupės vyrų (taip, deja tik vyrų) laisvalaikį, aprangą, tarp jų yra grupinių ir portretinių trupės šokėjų ir gastrolierių artistų nuotraukų, pasirašytų P. Volkovui. Visa tai praplečia turimas žinias apie Valstybės teatro baleto šokėjus, jų laisvalaikio pomėgius, tarpusavio santykius ir bendravimą su kitais teatro artistais.

Iš šių nuotraukų galima pasakyti, jog P. Volkovas, kaip ir kiti baleto šokėjai, buvo nedidelio ūgio. Kilo iš gausios šeimos. Riestanosis vaikinas mėgo gražiai rengtis – fotografijose vilki švarku, dėvi skrybėlę, pasirišęs varlikę. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje – vienoje iš nuotraukų jis, veikiausiai pėstininkas, pozuoja prie sunkiojo vokiško kulkosvaidžio „Maxim MG-08“ (už karinių dalykų patikslinimą dėkojame Kauno pilies vedėjui dr. Jonui Vaičenoniui), kitoje – stovi karių grupelėje. Pagal vieną iš trijų atvirlaiškių, esančių šiame rinkinyje, aišku, jog jis ilgiau ar trumpiau gyveno Šančiuose, Kranto 14-oje gatvėje Nr. 1.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link