Įrašas

Valstybės teatras: baleto šokėjas Simas Jasinskas-Velbasis

Pasitikdamas Valstybės teatro šimtmetį Kauno miesto muziejus siūlo susipažinti su muziejaus fonduose esančiais eksponatais, pristatančiais teatro asmenybes bei įvykius. Šios dienos istorija apie Valstybės teatro baleto šokėją ir išeivį Simą Jasinską-Velbasį.

Apie baleto šokėjo Simo Jasinsko-Velbasio (1911 10 28, Raudėnai – 1987 07 19, Sent Pitersbergas, JAV) gyvenimą žinoma nedaug, tačiau iš fotografijų žvelgia giedras, net išdykėliškas artisto veidas, liudijantis jo draugišką ir gerą būdą.

Andrius Mironas Kanados lietuvių išeivijos laikraštyje „Tėviškės žiburiai“ 1987 m. rugpjūčio 25 d. straipsnyje „Kadaise garsėjo teatre scenoje… Baleto šokėjo Simo Velbasio netekus“ rašė S. Velbasį mokiusis ir mokyklą baigus Jonavoje. Anot A. Mirono, būdamas 14 metų amžiaus S. Velbasis persikėlė į Kauną ir pradėjo mokytis Valstybės teatro baleto studijoje. Jis sparčiai mokėsi ir dėl neeilinių gabumų buvo pakviestas į Valstybės teatrą. Teatro baleto ir operos spektakliuose artistas pradėjo šokti 1926 metais, sukūrė daug vaidmenų, kurių svarbiausi – Chevsuras (M. Balakirevo „Islamėjas“), Žydrasis paukštis (P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“), Jonukas Kvailiukas (C. Pugni „Žirgelis kuprelis“), Erosas (N. Čerepnino „Piramidės paslaptis“). 1935 metais S. Jasinskas-Velbasis su Valstybės teatro baleto trupe gastroliavo Monte Karle ir Londone.

Valstybės teatro trupė Monte Karle, 1935 m. Centre – primabalerina Nina Kirsanova, už jos – S. Jasinskas-Velbasis. Kauno miesto muziejaus fondai

Valstybės baleto šokėjai Stasys Tamošiūnas (kairėje) ir Simas Jasinskas-Velbasis svečiuose. Kaunas, 1936 m. Reverse dovanojimo įrašas: „S. Tamošiūnui Kalėdoms prisiminti M.A.A. Kuliavai. Kaunas, 1936 XII 25 d.“ Stasys Tamošiūnas (1906–?) – Valstybės teatro baleto artistas, charakterinių vaidmenų atlikėjas. Kauno miesto muziejaus fondai

Viską pakeitė Antrasis pasaulinis karas, kuris Lietuvai kainavo labai daug – gausybė piliečių žuvo, buvo ištremti, pasitraukė į Vakarus. Į Vakarus pasuko beveik pusė muzikų. Dauguma – į Vokietiją, kur laikinai apsistojo pabėgėlių stovyklose, o iš ten patraukė dar toliau.

1944 metais S. Jasinskas-Velbasis išvažiavo į Vokietiją. Tais metais Valstybės teatro baletas prarado didesnę dalį šokėjų – pasitraukė Aldona Šlepetytė, Tatjana Babuškinaitė-Vasiliauskienė, Veronika Adomavičiūtė, Janina Drazdauskienė-Čunovienė, Nadiežda Kaliskienė, Alfonsas Liepinis, Eugenijus Bandzevičius, Irena Eidrigevičiūtė-Sprindienė, Tamara Dobertaitė-Danilevičienė, Olga Zateplinskaitė, Jonas Vasiliauskas, Tamara Kublickaitė, Jadvyga Šadzevičiūtė, Ksaveras Knitaitis, Irena Adomavičiūtė, Adolfas Butkus, baleto akompaniatorius Stasys Kalvaitis.

Valstybės teatro baleto trupė su baletmeisteriu Nikolajumi Zverevu. Sėdi iš kairės: Zinaida Smolskaitė, Katrė Šermušenkaitė, Veronika Adomavičiūtė, Tamara Kublickaitė, Marija Sarnauskaitė, Olga Malėjinaitė, Nikolajus Zverevas, primabalerina Vera Nemčinova, Marija Juozapaitytė, Tatjana Babuškinaitė, Nadežda Kaliskienė, Anastasija Abzlatavičienė, Albina Gaidukaitė. Stovi pirmoje eilėje: Borisas Čunovas, Juozas Ambrazas, Adolfas Butkus, primarijus Anatolijus Obuchovas, Eugenijus Bandzevičius, Stasys Tamošiūnas. Stovi antroje eilėje: Vytautas Aukščiūnas, Simonas Jasinskas-Velbasis, Jonas Vasiliauskas, akompaniatorius G. Stupelis, Bronius Kelbauskas, Petras Baravykas. Kaunas, 1932 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Gyvendami Vokietijos pabėgėlių stovyklose šokėjai stengėsi prisiderinti prie tuometinių sąlygų – jungėsi į koncertines grupes su dainininkais ir instrumentalistais, gastroliuodavo stovyklose.

Tokios grupės susiburdavo trumpesniam ar ilgesniam laikui. Viename iš tokių Blombergo stovykloje susibūrusių Lietuvių operos ir baleto solistų ansamblių su S. Jasinsku-Velbasiu koncertavo I. Motekaitienė, A. Kalvaitytė, P. Kovelis ir V. Jakubėnas. Apie baleto vakarą, kuriame pasirodė T. Babuškinaitė ir S. Jasinskas-Velbasis, rašė lietuviškas laikraštis „Žiburiai“: „Toliau iš baletinių numerių pažymėtinas S. Velbasio „Šokis su kaspinu“. Jį šokdamas solistas parodė išbaigtą savo techniką, pasigėrėtinus tūrus, šuolius, o ypačiai piruetus.“ (Č.L.M., Blombergo lietuvių baletą pamačius, „Žiburiai“, 1948 m.).

S. Jasinskas-Velbasis, kaip kiti vyresni šokėjai, dar Vokietijoje steigė baleto studijas, rengė jaunus šokėjus. Vienas didžiausių baleto spektaklių įvyko Augsburge. Augsburgas buvo vadinamas lietuvių kultūros centru – čia gyveno apie du tūkstančius lietuvių, vykdavo lietuvių dramos teatro pasirodymai, Z. Nomeikos religinės muzikos valandos, koncertavo J. Kačinsko vadovaujamas choras. Baleto šokėjai Augsburge susibūrė į Lietuvių tremtinių baleto teatrą, kurio steigėjai buvo J. Vasiliauskas ir B. Čunovas, meno vadovai – E. Bandzevičius, A. Butkus, N. Kaliskienė, P. Maželis. Pirmame trupės spektaklyje (L. Delibes „Coppelia“) S. Jasinskas-Velbasis šoko Franco vaidmenį. Spektaklyje grojo Reutlingeno simfoninis orkestras, dirigavo A. Kučiūnas. Spektaklio premjera įvyko 1947 metų liepos 28 dieną didžiojoje koncertinėje „Ludwigsbau“ salėje. Spektaklis praėjo labai sėkmingai – buvo daug kartų rodomas lietuvių stovyklose, apie jį gerai atsiliepta spaudoje.

Pablogėjus gyvenimo sąlygoms artistų trupės iširo – vieni pasirinko gyvenimą JAV ar Kanadoje, kiti Australijoje, treti – kitose Europos šalyse. 1949 metais S. Jasinskas-Velbasis apsigyveno Čikagoje. Čia jis įsteigė baleto studiją, kurioje dirbo 1951–1965 metais, rengė šokėjus, su jais pasirodė Čikagoje, Klivlande, Detroite, Toronte. Jo baleto studiją Čikagoje lankė ir kitataučiai, ir nemažai lietuvių jaunimo. S. Velbasis sukūrė šokius pirmajam Čikagos lietuvių operos spektakliui – G. Verdžio „Rigoletto“ (1956 m.), vėliau „Faustui“ bei dar keletui operų.

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link