Įrašas

Valstybės teatras, opera: Antanas Sodeika

Minėdamas Valstybės teatro šimtmetį, Kauno miesto muziejus kviečia susipažinti su muziejaus fonduose esančiais eksponatais, pristatančiais teatro asmenybes ir įvykius. Šįkart tai istorija apie Valstybės teatro operos solistą, baritoną Antaną Sodeiką.

Antanas Sodeika (1890–1979) – pirmasis Žermonas pirmojoje lietuviškoje „Traviatoje“, operos trupėje dainavęs nuo jos susikūrimo. Jis buvo vienas iš pagrindinių baritonų Valstybės teatro operoje, o vėliau – Valstybiniame operos ir baleto teatre. Per 30 darbo metų Kauno, o vėliau Vilniaus scenose jis sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų klasikinėse operose, dainavo visose lietuviškose operose.

Būsimasis vargonininkas, dainininkas, pedagogas gimė 1890 m. sausio 23 d. Jurbarke, muitinės tarnautojo šeimoje. Gerą balsą jis greičiausiai paveldėjo iš motinos, kuri buvo žinoma „giedorka“. Nelengvas buvo jaunuolio kelias į muzikos pasaulį. 1905 m., kai baigė Jurbarko pradžios mokyklą, tėvas jį išsiuntė mokytis siuvėjo amato, tačiau jo nepamėgęs A. Sodeika ėmėsi ieškoti kitų pragyvenimo būdų – dirbo valsčiaus raštininku, vargonininko padėjėju. Išprašęs iš tėvo leidimą mokytis muzikos, keletą metų mokėsi pas vietos vargonininką A. Pocių.

A. Sodeika – vargonininkas angliakasių miestelyje Mahanoi Sityje (JAV, Pensilvanija). Tuo pat metu mokėsi Potsvilio miesto muzikos mokykloje, fortepijono klasėje. Mahanoi Sitis, apie 1911 m. Kauno miesto muziejaus fondai

1907 m. Antanas Sodeika išvyko į JAV ir apsigyveno Filadelfijoje pas dėdę. Kelionė buvo gana netikėta ir avantiūriška: du Antano broliai Valerijonas ir Povilas nutarė bėgti į Ameriką nuo caro kariuomenės, tad dėdė Kazimieras Miliūnas atsiuntė broliams laivakortes, tačiau sumaišė vardus. Vietoje Valerijono įrašė Antaną, todėl lengvabūdis jaunuolis, daug negalvojęs, iškeliavo. JAV jis dirbo fabriko darbininku ir taupė pinigus muzikos mokslams. Tuo pat metu jaunuolis susipažino su lietuviškos Šv. Kazimiero parapijos vargonininku Jonu Gudeliu-Hodell, giedojo jo suburtame chore, mokėsi muzikos. Vėliau įsidarbino vargonininku Čikagoje, kur dirbo dvejus metus, vadovavo dviem chorams, mokė lietuvių vaikus savaitgalio mokykloje. Čikagoje susipažinęs su Miku Petrausku, pas jį mokėsi dainuoti ir skambinti fortepijonu, dalyvavo „Birutės“ draugijos veikloje, 1909 m. M. Petrausko operos „Birutė“ spektaklyje atliko Senojo Vaidilos vaidmenį.

Visus 13 gyvenimo JAV metų Antanas Sodeika siekė tapti dainininku. Nuolat ieškojo geresnių universitetų ir pedagogų, dalyvavo kultūrinėje veikloje, lankė koncertus, vadovavo chorams, statė operas, rengė labdaringus koncertus ir kitaip sėjo lietuvybę.

Buvo užsispyręs, tad jam pavyko pabaigti M. Petrausko konservatoriją Bostone ir patekti mokytis pas žymų pedagogą prof. L. Vudkoką, daugelio žymių vokalistų mokytoją, kurio dėka, kaip pats manė, tapo dainininku.

1920 m. vasarą Antanas Sodeika grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Po Vilniaus okupacijos Kaunas tapo Lietuvos kultūrinio gyvenimo centru. Čia buvo įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, suformuota muzikos sekcija, tad veiklus dainininkas įsitraukė į kultūrinę veiklą. Buvo vienas iš Operos vaidyklos kūrėjų, taip pat tapo pirmosios operos trupės nariu. 1920 m. gruodžio 31 d. pirmame lietuviškos operos spektaklyje Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“ atliko Žermono vaidmenį.

Operos vaidyklos trupė 1921 m. Iš kairės pirmoje eilėje: 5. J. Byra, 7. A. Zauka; antroje eilėje: 1. S. Šilingas, 2 V. Podėnaitė, 3. J. Štarka, 4. V. Grigaitienė, 5. K. Petrauskas, 6. A. Galaunienė, 7. J. Tallat-Kelpša, 9. K. Glinskis; trečioje eilėje: 1. A. Dvarionas, 2. J. Dvarionaitė, 5. P. Oleka, 7. J. Žilevičius, 10. J. Bieliūnas, 11. A. Vizbarienė, 12. A. Kačanauskas; ketvirtoje eilėje: 1. A. Sodeika, 2. M. Leškevičius, 3. J. Vencevičaitė, 5. V. Marcinkus. Kauno miesto muziejaus fondai

Iš JAV A. Sodeika grįžo kaip bosas, ir tik statant „Traviatą“ K. Petrauskas jį įtikino esant baritonu: „A. Sodeika Žermono partiją iš karto ėmė su nepasitikėjimu, nes skaitė, kad ji ne jo balsui. Patsai darbas įrodė, kad jis puikiausiai tą partiją gali dainuoti.“ (J. Tallat-Kelpšos ir S. Šilingo atsiminimai apie pirmąją „Traviatą“ „Valstybinės operos kūrimosi bruožai“, 7 meno dienos, 1930 m. Nr. 61)

Taip prasidėjusi A. Sodeikos dainininko karjera Lietuvos scenose tęsėsi net 30 metų. Siekdamas profesionalumo jis du kartus po keletą mėnesių tobulinosi Italijoje, intensyviai dirbo ir per keletą metų pasiekė didelių laimėjimų. „Ypač dainininkas suspindėdavo Dž. Verdžio ir Dž. Pučinio operose, kur reikėjo stipresnio balso, ryškesnių kulminacijų, paremtų didesne jėga ir jausmingumu“ (A. Karosas-Karosevičius „Pirmieji Lietuvos Dainininkai“. Vilnius, 1992). Antanas Sodeika nuo pat karjeros teatre pradžios tapo vienu talentingiausių trupės dainininkų, spaudos atsiliepimuose apibūdinamu „visur lygus, stiprus ir įdomus“, „didžiai įspūdingas“, „didelėje savo aukštumoje“, lyginamas su pasaulinio garso dainininkais.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link