Įrašas

Žemaitijos likimas po Didžiojo mūšio buvo sprendžiamas ties Kaunu

Kauno pilis mena

Žalgirio mūšis, daugybę kartų aprašytas ir ištyrinėtas istorinis įvykis, yra žinomas net mažai besidomintiems Lietuvos praeitimi tautiečiams. Nuo pokario laikų iki dabar „Žalgirio“ vardas dažnai siejamas su garsiuoju Kauno krepšinio klubu. Bet ar turi Kaunas ką nors bendra su šiuo viduramžių mūšiu? Tikrai taip! Žinoma, kad 1410-ųjų liepos 15-osios kautynėse lietuvių pusėje dalyvavo 40 pulkų. Vienas iš jų buvo Kauno pulkas, kurį galėjo sudaryti apie 300 bajorų. Pulką karo veiksmams turėjo sutelkti pirmasis Kauno seniūnas Jonas Sungaila. Šis valdovo Vytauto Didžiojo aplinkos didikas rezidavo naujai atstatytoje Kauno pilyje, o vėliau tapo ir Trakų kaštelionu.

Po sėkmingai lietuviams ir lenkams pasibaigusio Žalgirio mūšio su Vokiečių ordinu, 1411 m. pradžioje buvo sudaryta Torūnės taika. Tačiau ji sienų klausimo iki galo neišsprendė ir Ordino magistras toliau reikalavo Žemaitijos. Vytautas negalėjo su tuo sutikti. Išspręsti ginčą ėmėsi Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis. Jis į Lietuvą pasiuntė patikėtinį – vengrų didiką Benediktą Makrą. Gavęs imperatoriaus įgaliojimus, Makra 1412 m. spalį išvyko iš Budos (dab. Budapešto). Pirmiausia sustojęs Marienburge ir susitikęs su Ordino vadovybe, gruodį jis pasiekė Lietuvos pasienį – Ragainę. Iš čia per Kauną iki Trakų atvykusį garbingą svečią priėmė pats Vytautas. Pasitaręs su Lietuvos valdovu, ginčo sprendimo vieta Makra pasirinko būtent Kauną. 1413 m. sausį Salyne prie Kauno Vytautas ir Jogaila sutiko Nemunu atplaukusius Ordino valstybės atstovus. Abi pusės Makrai išdėstė savo argumentus dėl Žemaitijos priklausomybės. Imperatoriaus įgaliotinis, kol priėmė sprendimą, iki pavasario buvo apsistojęs Kaune, mediniame Vytauto dvaro maršalkos Stanislovo Čiupurnos name, tikriausiai stovėjusiame šalia pilies.

 

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link