Lietuvoje jau visiška vasarą, tad tikriausiai visi turi patvirtintus atostogų planus. Žinoma, šiais metais sunkoka planuoti atostogas užsienyje, tačiau juk turime puikiausią pajūrį, ežerus, upes, kaimo sodybas. Regis, net nereikia per daug nutolti nuo Kauno – pakanka sėsti ant dviračio ir minti į Kulautuvą ar Kačerginę! Beje, taip pat „kukliai“ atostogas planavo Lietuvos kūrėjai. „Kukliai“, nes 1928 ir 1933 metais „7 meno dienų“ žurnalistams menininkai pasakojo apie atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir Paryžiuje, Juan les Pins kurorte Pietų Prancūzijoje, prie Viduržemio jūros ir Karlsbado kurorte (apie tai galite paskaityti čia), o štai 1932 metų žurnalo „Bangos“ Nr. 21 dažniausiai minėjo Kačerginę, Palangą, Birštoną, gimtąjį kaimą ir ežerus. Taigi nėra ko liūdėti ir mums.
Kaip rašo žurnalistas, „Artinasi birželio ir liepos mėnesio gražiausios dienos. Kiekvienas menininkas, vaidenęs teatro scenoje, sėdėjęs prie tapomo paveikslo, lipdomos skulptūros ar popieriais apkrauto stalo, susimąsto, kur ir kaip geriausiai sunaudoti gamtos teikiamus malonumus ir atgauti energiją.
Žurnalas kreipėsi į „žinomesnius“ menininkus, rašytojus, žurnalistus. Tarp tų „žinomesnių“ – didžioji dalis rašytojų, žurnalistai, dailininkai, kiek mažiau teatralų ir du kompozitoriai.
Kaip matyti iš sąrašo, žurnalistui rūpėjo daugiausia vyrai, o visos (net keturios!) pakalbintos moterys buvo teatralės. Teofilija Vaičiūnienė nori važiuoti į Palangą, bet dar reikės susitarti su vyru, kuris „tikina, kad ekonominė krizė, nesą pinigų“. Žinomas rašytojas Petras Vaičiūnas nenori niekur kitur, tik į Palangą! – „užsienio kurortai dėl manęs gali būti ramūs“. Kita dramos artistė Ona Kurmytė vasaroti žada Kulautuvoje. Nastės Jurašiūnaitės planus žurnalistas sužinojo iš „labai patikimo žmogaus“ – jos keliai veda į Kačerginę. O vienintelė pakalbinta operos solistė Marijona Rakauskaitė važiuos į Zarasų apskritį žvejoti! Kur vasaros kiti teatralai? Kipras Petrauskas su Ipolitu Nagrodskiu (vėliau Nauragiu) automobiliu važinės po Lietuvą, koncertuos ir, žinoma, žvejos bei medžios. Antanas Sodeika pabrėžia, jog negali pakęsti Kauno, tad „kuo greičiausiai“ išvažiuos link Zarasų – čia gyvens gražiame pušyne ir žvejos: „Kaip tik ateina vasara, aš būtinai susergu žuvų gaudymo liga.“ Bet žada apsilankyti ir Palangoje. Stasys Sodeika važiuos į Birštoną: „Kas nori pailsėti, tam Birštone geriausia vieta.“ Aleksandras Kutkauskas (Kutkus) keliaus į Kretkampį ir, „aiškus dalykas“, – į Palangą. O Petras Oleka – į Kačerginę. Ten pat atostogaus ir dramos aktorius Viktoras Dineika, nes sezonas buvo bjaurus, tad Kačerginėje išbus visą vasarą.
Taip pat Kačerginėje vasarą leisti planuoja režisierius Oleka-Žilinskas, o režisierius ir Radiofono direktorius Antanas Sutkus – „kaip ir kiekvieną vasarą“ plaukios po Lietuvą „motorine valtim“. O kartu su juo – dramos artistas Kazys Juršys. „Nemunu aukštyn ir atgal“ ir trumpam – „Klaipėdon ir Palangon.“ Borisui Dauguviečiui „nusibodo visokios Palangos, jų baliai, išgėrimai, užkandžiai“, tad vasarą leis nuosavame ūkyje Dauguviečiuose, Biržų apskrityje. Nes ten „tėvai, seneliai, proseneliai tebegyvena“.
Rašytojų planai taip pat kukloki. Tiesiog Kaune planavo atostogauti Vincas Krėvė, Juozapas Albinas Herbačiauskas („Darbo žmogui nėra laiko ilsėtis“), Teofilis Tilvytis („ten pat, kur ir žiemą – Slabadoj, VIII forte“), Juozas Tumas-Vaižgantas – truputį Kaune ir truputį Palangoje, „kaip ir kiekvieną vasarą“. Tėviškėje atostogauti planavo Vincas Mykolaitis-Putinas, Faustas Kirša, tiesiog „provincijoje, miške“ – Balys Sruoga, į kaimą traukė Kazys Binkis („jeigu ten yra ežeras ir gerų žuvų – tikriausiai jis kitur niekur nevažiuos“), Bronys Raila ir Liudas Gira („kur yra juodos duonos su sviestu ir šutintų bulvių su rūgusiu pienu“). Vinco Mykolaičio-Putino planai buvo neaiškūs, bet „į užsienį nevažiuos“, o ką tik iš ligoninės išėjusio Juozo Balčiūno-Švaisto keliai vedė į Birštoną, toliau sveikti.
Dailininkai taip pat buvo nusiteikę kukliai: Kazys Šimonis planavo neatitrūkti nuo darbų Kaune, Juozas Zikaras – „kokį mėnesį“ taisyti sveikatą Palangoje, matyt, su Vladu Didžioku, o Ignas Šlapelis norėjo tik į kaimą, kaip ir Petras Kalpokas bei Adomas Varnas („kur nors Suvalkijoje, apie Kazlų Rūdą“).
Dauguma žurnalistų buvo ištikimi Kaunui, tik Edvardas Turauskas planavo ūkininkauti, o Valentinas Gustainis – atostogauti tėviškėje, tuo tarpu Juozas Purickis net nežadėjo apleisti savo kambario Kaune, kaip ir Antanas Rimydis – „pririštas“ prie „Ūkininko patarėjo“, tad geriausiu atveju tikėjosi aplankyti Tytuvėnus. Antanas Bružas žadėjo tiesiog pro langą gėrėtis Žaliakalniu ir „kokį kartą“ aplankyti Panemunę, Karmelitų pliažą ar Ąžuolyną. Vienintelis Pranas Lubickas, geriau žinomas pseudonimu „Vikt.Pr.“, kaip karininkas, po darbų Kaune planavo vykti į karininkų sanatoriją Nidoje!
Liko kompozitoriai, kurie, pasirodo, namisėdos! Kompozitorius Stasys Šimkus jautėsi „pakankamai visur prisitrankęs“, tad sėdės „savo Fredoj“, tvarkys kūrinius. O Juozas Gruodis planavo dirbti, nes „noriu prie Neries kranto pasistatyti šiokį tokį namuką“. Ar jam pavyko, galite pamatyti čia.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
