Bendrovės „Orbita“ svarstyklių svareliai
„Orbita“ – viena iš mažai plačiajai visuomenei žinomų, tačiau svarbių įmonių, galinčių padėti pažinti Kauną Laikinosios sostinės periodu. 1934 metais netoli Kauno, Laumėnų kaime, buvo įkurta mechanikos aparatų ir mokslo priemonių gamykla pavadinimu „Orbita“. Jos įkūrėjas, sodybos savininkas Antanas Mildažis, gimė 1905 m. Antanas sugebėjo pritraukti nemažai kolegų ir bendraminčių, bet daugiausia jam talkino jaunesnysis brolis Petras, kuris dirbo pavaduotoju gamybos reikalams. Žaliavų tiekimu rūpinosi brolis Jonas. Taigi įmonė tapo siejama su broliais Mildažiais, tačiau tai nebuvo ypatinga naujovė nei Kaune, nei Lietuvoje ar kitose aplinkinėse valstybėse – tuometiniai verslai dažnai būdavo šeiminiai.
Užsakymai ateidavo iš įvairių įstaigų. Dažnas užsakovas buvo įvairūs Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai ir visos pagrindinės Kauno ligoninės. „Orbita“ pagamino sporto inventorių Kūno kultūros institutui. Anot Liberto Klimkos, vienas dažniausių užsakovų buvo profesorius Ignas Končius, nes „Orbita“ gamino jo darbuose su studentais dažnai naudojamus prietaisus: termostatus ir džiovinimo spinteles, kuriose buvo įrengtas automatinis temperatūros reguliavimo prietaisas, sukiojamąsias kėdes su atramomis, langų tamsinimo įrangą, svarstykles ir svarelius, metronomus, išcentrines mašinas, giroskopus, reostatus, įvairios paskirties stovus ir laikiklius. Prie tokių prietaisų galima priskirti ir Kauno miesto muziejaus eksponatą – svarstyklių svarelius.
1939 m. „Orbitos“ dirbtuvės persikėlė į patį miestą, tačiau čia ilgai ir sėkmingai veikti, deja, negalėjo – dirbtuvių, kaip ir visos nepriklausomos Lietuvos gyvenimą skaudžiai pertraukė sovietinė okupacija. A. Mildažis dar bandė dalį turto paslėpti universitete pas jau minėtą I. Končių. Vis dėlto 1941 m. gegužę I. Končius pateko į NKVD akiratį ir vos išvengė mirties Červenėje. Nukentėjo ir A. Mildažis bei jo broliai, tik jau nuo kitų okupantų – Vokietijos nacionalsocialistų.
1943 m. sodyboje broliai leido pogrindinį leidinį „Laisvės kovotojas“. Geros technikos žinios, įgytos „Orbitoje“, leido jiems įkurti pogrindinę spaustuvę.
Šioje veikloje dalyvavo ne tik minėti broliai Jonas ir Petras, bet ir sesuo Izabelė. Pradėti persekioti gestapo jie turėjo slapstytis, o po karo juos toliau persekiojo ir grįžę sovietai. Pačiam A. Mildažiui pavyko šiaip ne taip išsisukti, o P. Mildažis ilgiems metams buvo įkaltintas gulago lageriuose, o J. Mildažis, išvežtas dar vokiečių, į tėvynę taip ir nebesugrįžo, liko Vakaruose.
Jei ne Lietuvą ištikusios okupacijos, galima tik spėti, kiek ilgai dar būtų sėkmingai veikusi „Orbita“ ir brolių Mildažių suburtas darbštus kolektyvas. Juk per trumpą laiką buvo kokybiškai pagaminta aukščiausio lygio prietaisų – nuo svarstyklių iki tuomet modernių pieno šaldytuvų ir net astronominių fotoaparatų. Laisvos rinkos sąlygomis, be sovietinės okupacijos ideologinio spaudimo, ši bendrovė būtų smarkiai išplėtusi savo veiklą, tiekusi įrengimus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klientams. A. Mildažis mirė sulaukęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1992 m., taigi nugyvenęs ilgą ir turiningą gyvenimą. Tačiau epochos sąlygos atėmė galimybes plėtotis talentams, apie kuriuos primena atskiri eksponatai. Kartu šis eksponatas įkūnija gerokai platesnę Kauno ir Lietuvos istorijos dalį.
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita
