Įrašas

Valstybės teatras, opera: dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. III dalis

Minėdamas Valstybės teatro šimtmetį Kauno miesto muziejus kviečia susipažinti su muziejaus fonduose esančiais eksponatais, pristatančiais teatro asmenybes bei įvykius. Šįkart tai istorija apie visapusišką asmenybę, kurio pavardė siejama su Valstybės teatru, Valstybine muzikos mokykla, vėliau – konservatorija, muzikos kūryba ir netgi – Kauno karilionu.

Kompozitoriaus, vargonininko, dirigento, pedagogo Juozo Tallat-Kelpšos (1889–1949) gyvenimas negali būti papasakotas keliomis eilutėmis. Jis atstovauja kartai, gyvenusiai amžių sandūroje ir patyrusiai ne vieną valdžios pasikeitimą. Tad jo kūryboje yra tiek puikių lietuviškų kūrinių, tiek sovietinę konotaciją turinčių opusų, Pirmosios Lietuvos respublikos apdovanojimų (Gedimino ordinas 1929 m., Vytauto Didžiojo – 1938 m.) ir SSSR valstybinė premija (1948).

Trečioji, paskutinė pasakojimo dalis – apie J. Tallat-Kelpšos kūrybą. Antrąją dalį kviečiame skaityti čia.

Juozas Tallat-Kelpša. Kaunas, XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Tallat-Kelpšos, kompozitoriaus ir dirigento, debiutas – muzika A. Fromo-Gužučio dramai „Eglė žalčių karalienė“, pastatytai 1907 metų kovo 17 dieną Vilniuje. Didžiąją jo kūrybinio palikimo dalį sudaro dainos. Jos atspindi jo, kaip choro vadovo, veiklą: originalios ir harmonizuotos dainos solo ir chorui.

J. Tallat-Kelpša laikomas vienu pirmųjų Lietuvos kompozitorių, kūrusių solo dainas ir romansus.

Jis taip ir nebaigė operos „Vilmantė“ (arba „Tėvūno duktė“), apie kurią, matyt, primygtinai klausinėjo žurnalistai, tačiau sukūrė pjesių simfoniniam ir pučiamųjų orkestrui, fortepijonui, dramos spektaklių muzikos. Ikisovietinėje kūryboje aiški lietuvybės linija, ypač kūriniuose „Kur lygūs laukai“ (ž. Maironio, 1919), „Lietuva tėvynė tai mano“ (ž. K. Stiklelio, 1919), „Lietuvio sodelis“ (ž. K. Stiklelio, 1919), „Mylėk, lietuvi“ (ž. Mairinio, 1919), „Trys Budriai“ (ž. A. Mickiewicz, 1919), „O, Vytaute Didis“ (ž. Žalgirio, 1934), „Nepasiduosim. Eisena lietuviškais motyvais“ (Lietuviškas šokis Nr. 1, orkestrui, 1938, atliktas tiesioginėje radijo transliacijoje Europai 1937-04-12), dainose kariams. Tačiau po 1940 metų jo kūrinių sąraše atsirado ir visiškai sovietinės tematikos kūrinių, dainos „Naujas žodis (Stalino valia)“ (ž. J. Paleckio, 1940), „Su Spalio šventėm“ (ž. V. Lebedev-Kumach, 1941), „Leninui“ (ž. V. Montvilos, 1946), „Tarybinei Armijai“ (ž. R. Mirono, 1946), „Aušra revoliucijos rytas“ (ž. S. Nėries, 1947) ir lemtingoji Kantata apie Staliną (ž. S. Nėries, 1947), už kurią 1948 metais gavo SSRS valstybinę premiją ir mirė ją diriguodamas. Gyvenimo pabaigoje, 1948–1949 metais, J. Tallat-Kelpšai teko tapti pirmuoju SSSR kompozitorių sąjungos Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku.

J. Tallat-Kelpšos „Kantata apie Staliną“ (ž. Salomėjos Nėries), 1948 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Apie J. Tallat-Kelpšos kūryba rašė V. Žadeika straipsnyje „Istoriniai bruožai ir tautiškieji pradmenys mūsų muzikoje“ (tęsinys, pradžia – pirmame numeryje). Čia J. Tallat-Kelpša minimas kaip kompozitorius, „turįs nemažą kūrybinį talentą, tačiau kūrybos darbą yra kiek užmetęs, šį savo aktingąjį emocionalinės kūrybos veiksnį iš dalies slopina atsakingas operos dirigento darbas.

Iš fortepijoninės muzikos pažymėtina jo „Pasaka“, „Impromtu“. Labai gražios yra jo iš vokalinės muzikos dainos solo, duetai ir dainos chorui. Šis kompozitorius savo kūryboje remiasi daugiau ekspresija, tačiau be didesnio moderniškumo požymio.“

Taip pat straipsnyje pristatomi M. K. Čiurlionis, S. Šimkus, J. Žilevičius, J. Gruodis (plačiau negu kiti), K. Banaitis, J. Štarka, T. Brazys, („iš moterų yra pasižymėjusi“) E. Laumenskienė, E. Dirvianskaitė, viename sakinyje paminėti S. Navickas, J. Neimontas, V. Paulauskas, A. Vaičiūnas, ir, kaip neseniai pasireiškę, V. Bacevičius bei V. Jakūbėnas. (Meno kultūra, 1928, Nr. 2)

Juozo Tallat-Kelpšos harmonizuotų dainų mišrių balsų chorui rinkinys. „Švyturio“ leidinys, 1923 m. Kauno miesto muziejaus fondai

1924–1927 metų Valstybės teatro  nuotraukose J. Tallat-Kelpšą matome sėdint su kompozitoriumi Juozu Gruodžiu – to laikotarpio antruoju dirigentu. Jie – tos pačios kartos muzikai, kartu dėstę Valstybinėje muzikos mokykloje. Beje, jų keliai susikirto ir Jaltos lietuvių sanatorijoje, jie abu studijavo Rusijos konservatorijose, abu tais pačiais metais mirė, tik J. Gruodis anksčiau, o J. Tallat-Kelpša J. Gruodžio laidotuvių dieną dirigavo jo „Rudenėlį“ ir Laidotuvių maršą iš muzikos dramai „Šarūnas“.

J. Tallat-Kelpša ir J. Gruodis kartu pateko ir į LTSR Ministrų tarybos nutarimu sukurtos Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinį komitetą, drauge su J. Bendoriumi, A. Račiūnu ir A. Klenickiu J. Tallat-Kelpša buvo išrinktas pirmuoju sąjungos pirmininku.

Dirigentas Juozas Talat-Kelpša su kolegomis dainininku Kipru Petrausku, dirigentu Mykolu Bukša ir Antanu Zauka (stovi). Kaunas, 1949 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išeivijoje nenorėta atlikti Sovietų Sąjungoje likusių lietuvių kompozitorių, tarp jų ir J. Tallat-Kelpšos, kūrybos, tačiau dainų rinkinius sudarinėjusiam Juozui Kreivėnui labiau rūpėjo dainų melodingumas, o ne autorių, tikėtina, primestos pažiūros, tad kai kas buvo atliekama. Jo paragintas A. Brazys į repertuarą įtraukė J. Tallat-Kelpšos dainą „Aš kepures turiu dvi“[1], jo dainos buvo įtrauktos ir į J. Kačinsko choro programą 1967 metais, kartu su J. Naujalio, S. Šimkaus, K. V. Banaičio, P. Adomavičiaus, J. Karnavičiaus, J. Švedo ir V. Klovos kūriniais.[2] J. Tallat-Kelpšos pavardę randame ir Vinco Bacevičiaus laiškuose, siųstuose į emigraciją sūnui Vytautui Bacevičiui, jis minimas kaip konservatorijos dėstytojas (1945 metais), o 1949 metų laiške pranešama apie mirtį: „Nepamenu, ar Tau rašiau, kad Tavo draugas Tallat-Kelpša vasario 5 d. mirė.“[3]

[1] R. Stanevičiūtė, D. Petrauskaitė, V. Gruodytė. Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai manai ir lietuvių muzika, 2018, 152.
[2] Ibid., 256.
[3] Nailono uždanga. Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990, sud. R. Stanevičiūtė, D. Petrauskaitė, V. Gruodytė. 2018, 38.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link