Įrašas

Valstybės teatras, opera: Juozas Tallat-Kelpša. II dalis

Minėdamas Valstybės teatro šimtmetį Kauno miesto muziejus kviečia susipažinti su muziejaus fonduose esančiais eksponatais, pristatančiais teatro asmenybes ir įvykius. Šįkart tai istorija apie visapusišką asmenybę, kurio pavardė siejama su Valstybės teatru, Valstybine muzikos mokykla, vėliau – konservatorija, muzikos kūryba ir netgi – Kauno karilionu.

Kompozitoriaus, vargonininko, dirigento, pedagogo Juozo Tallat-Kelpšos (1889–1949) gyvenimas negali būti papasakotas keliomis eilutėmis. Jis atstovauja kartai, gyvenusiai amžių sandūroje ir patyrusiai ne vieną valdžios pasikeitimą. Tad jo kūryboje yra tiek puikių lietuviškų kūrinių, tiek sovietinę konotaciją turinčių opusų, Pirmosios Lietuvos respublikos apdovanojimų (Gedimino ordinas 1929 m., Vytauto Didžiojo – 1938 m.) ir SSSR valstybinė premija (1948).

Antroji pasakojimo dalis apie J. Tallat-Kelpšą kaip pedagogą ir Kauno kariliono pradžią. Pirmąją dalį kviečiame skaityti čia.

J. Tallat-Kelpša, XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Kaip ir dirigavimas, pedagoginė veikla lydėjo J. Tallat-Kelpšą nuo pat jaunystės: mokydamasis Sankt Peterburge jis buvo Šv. Kotrynos gimnazijos dainavimo ir muzikos mokytojas, o grįžęs į Vilnių, 1918 metais dėstė lietuvių mergaičių gimnazijoje. Okupavus Vilnių apsigyveno Kaune, trumpai dirbo Švietimo ministerijoje. Tolesnė jo pedagoginė veikla susijusi su J. Naujalio muzikos mokykla, kurią suvalstybinus, buvo jos pirmasis direktorius.

J. Tallat-Kelpša, kaip Valstybinės muzikos mokyklos pedagogas, aprašytas mokyklos dešimtmečiui išleistame leidinyje „Valstybės muzikos mokykla 1920–1930“. Jis minimas J. Gruodžio straipsnyje „Valstybės muzikos mokyklos darbų apžvalga 1920–1930“ kaip kompozitorius ir dirigentas:

„Pasirodo ir J. Tallat-Kelpša su mokančiai harmonizuotomis liaudies dainomis ir originalėmis kompozicijomis. Taip pat jis organizuoja ir veda chorus“, ir kaip pedagogas, kai J. Naujalis savo įkurtą muzikos mokyklą perdavė Lietuvos meno kūrėjų draugijai, o vadovavimą jai – J. Tallat-Kelpšai.

Šis mokyklą perdavė Švietimo ministerijos globon ir ji 1920 metų spalio 1 dieną buvo suvalstybinta. Pradžioje J. Tallat-Kelpša buvo mokyklos bendrosios harmonijos dėstytojas ir trumpai, iki tų pačių metų gruodžio 1 dienos, direktorius, nes tapo Operos dirigentu. Muzikos mokykloje jis su trumpomis pertraukomis buvo teorinių disciplinų – bendrosios harmonijos, elementariosios muzikos teorijos ir solfedžio – dėstytoju, įsteigus operos klasę tapo jos „muzikalinės dalies“ vadovu, dirigavo mokinių orkestrui.

Valstybinės muzikos mokyklos pedagogai 1926–1927 mokslo metais. Pirmoje eilėje nuo viršaus iš kairės: Emilija Janickienė, Vladislava Grigaitienė, Juozas Naujalis, Elena Stanek-Laumenskienė, Lidija Dauguvietytė-Malko; antroje eilėje: Aleksandras Kačanauskas, Juozas Gruodis, Viktoras Žadeika, Juozas Tallat-Kelpša, Balys Dvarionas; trečioje eilėje: Vladas Motiekaitis, Julius Štarka, Vladimiras Ružickis, Oreste Marini, Jonas Bendorius, Nikolajus Viekovas; ketvirtoje eilėje: A. Šeleris, Emerikas Gailevičius, Nikodemas Martinonis, Izaokas Vildmanas-Zaidmanas, Jonas Švedė, G. Liudvigas; penktoje eilėje: Cezaris Stupelis, Paulius Valteris Robertas Šubertas, Karolis Sakalauskas

Leidinyje prie jo fotografijos nurodoma, kad jis – pirmasis Valstybinės muzikos mokyklos direktorius, o trumpoje biografijoje akcentuojamas jo atsidavimas muzikai nuo mažumės ir lietuviška kultūrinė veikla. Šioje biografijoje duomenys apie išsilavinimą kuklūs, nurodoma, kad pradėjo mokytis iš vargonininko tėvo, vėliau mokėsi „Rokišky čecho R. Limano vargonininkų mokykloj“, tuomet Vilniaus muzikos mokykloj ir Sankt Peterburgo konservatorijoje, kurią baigė 1916 metais. Taip pat 1920 metais mokėsi Berlyno Karališkojoje muzikos akademijoje. Tolesnė biografija skirta darbinei veiklai – nurodoma, kad jis dar būdamas dešimties metų pavaduodavo tėvą prie vargonų, o Palangos mokykloje buvo choro vedėjo padėjėjas.

Pabrėžiama, jog gyvendamas Vilniuje ir Sankt Peterburge jis aktyviai dalyvavo kultūrinėje lietuvių veikloje – organizavo chorus, rašė muziką, statė operetes, dirigavo, grojo, akomponavo, „skambindavo fortepijonu keturiomis rankomis su M. K. Čiurlioniu“, dėstė, taip pat vadovavo baltarusių (leidinyje – baltgudžių) chorui.

Grįžęs į Lietuvą J. Tallat-Kelpša mokytojavo J. Naujalio įkurtoje mokykloje, trumpai dirbo Švietimo ministerijoje. Biografijoje nedetalizuojama jo kūryba, tik nurodoma, kad jis „sukūrė įvairiose formose muzikos kompozitorių“ bei užrašė daugiau nei 600 lietuvių ir baltarusių dainų.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link