Dar ne taip seniai, pandemijos įkarštyje, kultūrininkai dalijosi raginimais remti, t. y. prenumeruoti, kultūrinę spaudą. Kai kurie kultūriniai leidiniai savo kelią pradėjo dar Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais. O juk poreikis išsilaikyti buvo visada. Šiandien smagu pavartyti ano meto spaudą, paanalizuoti reklamas. Jų buvo tik šiek tiek mažiau nei šių dienų laisvalaikio žurnaluose, be to, ano meto kultūriniai žurnalai nesigėdijo reklamuoti aktualiausių prekių – net pėdkelnių ar korsetų. Taip pat ragino prenumeruoti, kad norimas leidinys ateitų „tvarkingai“.
JAV lietuvių išeivijos mėnesinis žurnalas „Margutis“ buvo leidžiamas Čikagoje 1928–1965 metais (1932–1947 metais dvisavaitinis). Savo veiklos pradžioje „Margutis“ prisistatė kaip „muzikos, dainų, juoko, teatro ir visokologijos“ mėnraštis, spausdinantis net ir gaidas. Vėliau, karo ir pokario metu, žurnalas tapo tautinės krypties kultūros ir politikos, o leidimo pabaigoje – liberaliu kultūros žurnalu. Jį įsteigė ir iki mirties redagavo kompozitorius Antanas Vanagaitis, apie kurio daugialypę veiklą vertėtų papasakoti atskirai. Po 1949 m. žurnalą leido Lilija Vanagaitienė.
Kauno miesto muziejaus fonduose saugoma 12 žurnalo „Margutis“ numerių, leistų 1928–1956 metais. Šiandien mūsų taikinys – 1955 metų lapkričio numeris, sudominęs viršelio nuotrauka, kurioje – Kunigaikštienės Birutės draugijos nariai su Garbės pirmininke Sofija Smetoniene, švenčiant draugijos dešimtmetį 1935 metais.
Nuostabus sutapimas, bet būtent šiame numeryje minimas ir būsimas Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, tuomet – „Margučio“ radijo programos sporto skyriaus vedėjas Voldemaras Adamkavičius.
Žurnale spausdinti straipsniai: „Lietuvių kultūros bare“ apie Lietuvos laisvinimo darbus (su nuotrauka, kurioje Čikagos ugniagesių departamento atstovas Frankas Zelis įteikia padėką „Margučio“ vadovei L. Vanagaitienei už paramą Čikagos priešgaisrinės savaitės metu), „Pakritusių lapų kalba“ apie Lietuvos diplomato ir istoriko Petro Klimo veiklą (su „Margučio“ radijo stoties reklama ir Amerikos lietuvių tautinės sąjungos centro valdybos pirmininko dr. S. Biežio nuotrauka), įvairios nuomonės apie „Vliko“ veiklą, redakcijos komentaras apie M. Krupavičiaus laišką J. Paleckiui. Rubrikoje „Per Lietuvos miestus, kaimus, pilis ir žmones“ išspausdintas tekstas apie Ariogalą (pridėta nuotrauka, kurioje Lietuvos garbės konsulas Kolumbijoje dr. S. Sirutis lankosi „Margučio“ radijo programoje), pokalbis su dr. Steponu Biežiu „Lietuviškas bendradarbiavimas“ (su straipsnį iliustruojančiomis nuotraukomis). Rubrikoje „Pasaulio aidai“ radome straipsnį apie Prancūzijos karalienę Mariją Antuanetę, minint jos 200-ųjų gimimo metinių sukaktį, tautosakos skyrelyje – pasaką „Paikutis“, trumpus straipsnelius apie JAV pilietybės gavimą ir praradimą, „Margučio“ radijo programos literatūrinės valandėlės „Pelkių žiburėlis“ nuotrauką, komišką Viliaus Bražvilio (tikr. Vilius Bražėnas) apybraižą „Kaip Matas Ameriką gelbėjo“, „BALFO“ pirmininko dr. J. B. Končiaus ir kapelionų nuotrauką.
Žurnalo pabaigoje – humoro skyrelis „Magaryčios“ ir reklamos, kurių dauguma – net trylika – lietuviškų laidotuvių firmų!
Taip pat reklamuojama knyga apie A. Vanagaitį, Vaižganto raštai, okulistas dr. Antanas Rudokas, gydytojas dr. S. Biežis, rūkytos mėsos krautuvininkas Julius Kuzas, Bertulio ir Raudonio baldų, televizijos, radijo aparatai, siuvimo mašinos, šaldytuvai ir „visi kiti namų apstatymui reikalingi dalykai“ (išsimokėtinai!). Reklamų yra ir žurnalo pradžioje. Tai Stenleyʼio Litwino lentos, stogai ir kitos medžiagos namams, „Ogden Hill store“ dviračiai, Guzauskų gėlės (vestuvėms, „bankietams“ ir laidotuvėms), dr. S. Biežio knyga „Būkite sveiki“ bei dar viena (keturiolikta!) laidotuvių firmos – Mazeika & Evans – reklama. Ir nors žurnalas „inkrustuotas“ patarlėmis, mįslėmis, žymių asmenų citatomis, dainų tekstais, lietuviškų organizacijų ir leidinių reklamomis, susidaro įspūdis, kad bent jau šį numerį labiausiai parėmė lietuviškos laidojimo įmonės.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
