Įrašas

Kauno valstybinis muzikinis teatras. Kaimynai latviai ir estai Kaune

Kartais atrodo, jog reikėjo karo, jog suprastume kaip inertiškai gyvename. Vyresnei kartai apmaudžiai pakanka rusų kalbos, koncertiniame repertuare nesustodami skamba čaikovskiai ir šostakovičiai, o dostojevskiai ir turgenevai vis dar didžiausia vertybė netgi bažnyčios galvai šalyje, kurios žymiausias teatras karo Ukrainoje fone pagyrūniškai pristatė M. Musorgskio „Borisą Godunovą“. O mes, kaip visada, rasime eilę pateisinimų – „taigi menas“, „taigi visi kentėjo“, o geriausi – „toli ir, matyt, nesupranta“, kaip ir „kaimynų kalbą reikia mokėti“.

Tačiau kalbant apie kaimynus, net nežvilgtelėjus į žemėlapį yra aišku, jog turime ne tik nuolatinius okupantus, tačiau ir bendro valstybingumo istoriją turinčius lenkus bei bendrą laisvės ir nepriklausomybės idėją turinčius latvius ir estus. Tad šiandien apie pastaruosius.

Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – greta ir geografiškai, ir istoriškai. Mums visiems kliuvo kryžiuočių ginklu neštas krikštas, vokietinimas, carinė valdžia ir rusinimas. Lietuva, Latvija ir Estija Nepriklausomybę paskelbė tais pačiais, 1918 metais (Estija – vasario 24 d., Latvija – lapkričio 18 d.). Tais pačiais, 1940 m., visas tris valstybes okupavo sovietai. Tais pačiais, 1991 m., trys valstybės atkūrė Nepriklausomybę (Estija rugpjūčio – 20 d., Latvija – rugpjūčio 21 d.).

Vienodai svarbi visoms trims tautoms yra ir buvo daina. Prieš beveik šimtą metų, ruošiantis pirmai Lietuvos dainų šventei – Dainų dienai, dirigentas Apolinaras Likerauskas (1895–1984) apmaudavo, jog latviai ir estai jau seniai savo dainų šventes rengia: latviai – nuo 1873 m., o estai – nuo 1869 m. 1989 m. mūsų sostines sujungė Baltijos kelias, ir, ko gero, dauguma mūsų mintinai žino trikalbės dainos „Bunda jau Baltija!” (Atmostas Baltija; Ärgake, Baltimaad) žodžius, kurią sukūrė Latvijos kompozitorius Borisas Reznikas, atliko Žilvinas Bubelis, Viktoras Burakovas-Zemgalis ir Tarmo Pihlapas.

Kalbant apie dabartį – daugelis Lietuvos koncertų lankytojų paklausti tikrai pasakys Pėterio Vasko (Pēteris Vasks, 1946) ir Arvo Perto (Arvo Pärt, 1935) pavardes, o šių eilučių autorė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) mokėsi kartu su kompozitoriais Andriu Dzenyčiu (Andris Dzenītis) ir Martinšu Vilumšu (Mārtiņš Viļums). Pastarasis studijavo pas Osvaldą Balakauską, Julių Juzeliūną ir Rimantą Janeliauską, o dabar dėsto LMTA. O visai ką tik, lapkričio mėnesį Kaune vykusiame šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Baltijos muzikos dienose koncertavo trijų Baltijos šalių atlikėjai, skambėjo šiuolaikinė lietuvių, latvių ir estų muzika.

Operetės „Rummu Jüri“ dalyviai su režisieriumi U. Väljaotsu (centre) ir kompozitoriais E. Arro (dešinėje) ir L. Normetas (centre). Kauno muzikinio teatro sodelis, 1957 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Sovietmečiu Kauno muzikiniame teatre šalia tradicinių vakarietiškų operų, operečių, baletų, privalomųjų rusiškų ir sovietinių veikalų buvo statomi ir kitų sovietinių respublikų ar sovietinio bloko valstybių kompozitorių kūriniai. Ne išimtis ir Latvija su Estija. Nuo 1957 iki 1983 m. buvo pastatytos estų Edgaro Arro ir Leo Normeto operetė „Rummu Jüri“, Boriso Kèrverio operetės „Tiktai svaja“ ir „Ko pageidaujate“, Raimo Kangro ir Andreso Valkoneno roko opera „Šiaurės mergelė“ ir latvio Arvido Žilinskio operetė „Gintaro kranto vaikinai“. Baleto sferoje kukliau – 1972 m. pagal estų kompozitoriaus Jano Riatso (Jaan Rääts, 1932–2020) Kamerinio koncerto op. 16 (1961) muziką buvo šokta baleto triptiko „Akimirkos“ dalyje „Skalės koncertas“ (A. Kondratavičiau choreografija), jau atgavus Nepriklausomybę, 1998 m. buvo pastatytas vienaveiksmis esto Margo Kolar (1961) baletas „Katės“ pagal estų baleto choreografo Dmitri Hartšenko (1972) libretą. Pastatymo choreografas – D. Hartšenko, dailininkė Lina Keevallik (Estija).

Aldona Ragauskaitė – Grėtė B. Kèrverio operetėje „Tiktai svaja“. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1961 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Tačiau prieš aptariant jas, verta pasižvalgyti, koks muzikinis bendradarbiavimas vyko Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais.

Dėl geografinio ar kalbinio artumo Latvija ir latviai visada buvo šiek tiek arčiau. Pas vieną iš latvių profesionaliosios muzikos pradininkų, Jazepą Vytuolą (Jāzeps Vītols, 1863–1948) mokėsi lietuviai Vladas Jakubėnas, Juozas Karosas, Stasys Šimkus, Juozas Tallat-Kelpša, Stasys Vainiūnas, Juozas Žilevičius, o Jelgavos, Liepojos, Rygos gimnazijų diplomus turi eilė Lietuvos politikos ir meno veikėjų. Latvijos nacionalinėje operoje gastroliavo Kipras Petrauskas, Vincė Jonuškaitė, Vladislava Grigaitienė. Latvių kompozitoriai užrašinėjo, harmonizavo lietuvių dainas, lietuviai – latvių.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų muzikinio gyvenimo metraštininkas V. Jakubėnas ne kartą lankėsi latvių dainų šventėse, apie vieną jų, vykusią 1933 m. „Lietuvos aide“ rašė: „Tenka pripažinti, kad tik gili visos tautos muzikinė kultūra, ištvermingas darbas ir, svarbiausia, karštas savos dainos, savos tautinės kūrybos pamėgimas gali duoti panašius garbingus rezultatus.“ Kaune vyko Latvijos ir Estijos Nepriklausomybės šventėms skirti koncertai, kuriuose dalyvavo tiek latvių ir estų, tiek vietiniai lietuvių muzikai, tokiuose renginiuose buvo įprasta svečiams atlikti bent vieną šeimininkų kūrinį lietuvių kalba, lietuviams – švenčiančios šalies kompozitoriaus kūrinį originalo kalba.

Jakubėnas stebėjo ir recenzavo Lietuvoje koncertavusių latvių muzikų ir kolektyvų koncertus. 1934 m. lietuvių ir latvių kongreso proga Kaune koncertavo Latvijos universiteto choras, o sužavėtas jų dainavimu V. Jakubėnas piktinosi: „Mūsų „dainos šalies“ visuomenė dar sykį parodė savo tikrąjį veidą: futbolo rungtynės su latviais surinko aibę žmonių, tuo tarpu žymaus latvių choro pasiklausyti nedaug teatvyko.“ (Lietuvos aidas, 1934). Taip pat Lietuvoje koncertavo Latvijos universiteto Prezidiumų konvento vyrų choras, „Dziedonio“ vyrų choras, operos solistės Milda Brehmanė-Štengelė, Amanda Liberte-Rebānė, solistas Mariss Vetra, dainininkė Ārija Šīrmane-Majore ir tai tik maža paminėta dalis. Lietuvos publika klausėsi Karlio Báumanio, Janio Cimzės (Jānis Cimze), Emilio Melngailio (Emilis Melngailis), J. Výtuolo, Ādolfo Ābelės, Emylio Dárzinio (Emīls Dārziņš), Ernesto Vīgnerso, Alfredo Kálninio (Alfreds Kalniņš) ir jo sūnaus Janio Kalninio, Andrėjo Jùrjano (Andrejs Jurjāns), Jānio Vītoliņio, Jānio Mediņio, Liucijos Garutės, Jānio Zālīčio kūrinių.

Po operetės „Ko pageidaujate“ premjeros su kompozitoriumi B. Kèrveriu (centre). Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1966 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Estų muzikos situacija to meto Lietuvoje nepalyginti kuklesnė, didesnis suaktyvėjimas pastebimas XX a. 4 dešimtmetyje. 1933 m. V. Jakubėnas lankėsi Estijos dainų šventėje ir „Lietuvos aide“ publikuotoje recenzijoje akcentavo estišką patarlę: „Per dainą estas pasiekė laisvę“. Jis gyrė puikų chorų pasirengimą, intonavimą, niuansus, minėjo dirigentus ir dainų kompozitorius: populiarią kompozitorę Miiną Härmą, kompozitorius Aleksanderį Läte, Aleksanderį Kappą, Cyrillą Kreeką, Martą Saarą, Mihkelį Lüdigą, Juhaną Aaviką, Evaldą Aavą, Riho Pätsą ir kitus. Iš kartu vykusios pirmos estų muzikos savaitės jis išskyrė Adolfo Vedro operą „Kaupo“, koncerte girdėtus E. Aavo, Evaldo Brauerio, Arturos Lembos, Heino Ellerio, A. Kappo, J. Aaviko, C. Kreeko kūrinius. Imponuotas estų simfoninės ir chorinės muzikos lygio Jakubėnas rašė: „Maža, bet patvari ir nuoširdi estų tauta yra nuostabiai daug pasiekusi. Jų muzikos plėtotėje yra daug mums sektino“.

Estijos Nepriklausomybės dienos proga 1935 m. „Lietuvos aide“ V. Jakubėnas publikavo du tekstus, vieną jų skirdamas apžvelgti estų muziką („Šis tas apie estų muzikos gyvenimą“), antrą – šventiniam koncertui. Jis mini pirmą ir tuo metu rengiamas estų dainų šventes, ne be apmaudo pabrėždamas chorų skaičių ir puikų pasirengimą, autorius A. Kappą, A. Lemba, Martą Saarą, C. Kreeką, E. Aavą, H. Ellerį, Eduardą Tubiną ir kitus. 1936 m. vykusiuose renginiuose Radiofone, Universitete, iškilmingame akte ir Valstybės teatre koncertavo Talino operos primadona Ida Loo-Talvari, estiškai dainavo Antanas Kučingis ir Vincė Jonuškaitė, Nikodemo Martinonio vadovaujamas Šaulių sąjungos choras, atlikti E. Aavo, M. Saaro, H. Ellerio, A. Lembos kūriniai.

XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas sustiprėjo, kasmet, minint šalių Nepriklausomybės dienas vyko koncertai, solistai pasirodydavo ir Valstybės teatruose. Estijoje gastroliavo Antanas Kučingis ir Antanina Dambrauskaitė.

1937 m. Estijos Nepriklausomybės minėjime pasirodė dainininkė Tooni Kroon ir estiškai dainavę A. Kučingis, ir A. Dambrauskaitė, atlikti H. Ellerio, A. Lembos kūriniai. Valstybės teatre dainavo Olga Torokoff-Tiedeberg. Tais pačiais metais Kauno radiofone lankėsi kompozitorius E. Aavas, dirigavęs savo kūrinių koncertą. 1938 m. Lietuvoje koncertavo Talino operos solistai Vootele Veikatas, Irma Eier ir kiti. Vienas paskutiniųjų nepriklausomų Lietuvos ir Estijos šalių bendrų koncertų įvyko 1940 m. vasarį, renginiuose Karininkų Ramovėje ir Valstybės teatre pasirodė dainininkai Martinas Taras ir O. Torokoff-Tiedeberg.

Gražiai prasidėjęs bendradarbiavimas nenutrūko ir sovietmečiu, tapus „broliškomis“ sovietinėmis respublikomis. 1957 m. liepos 13 d. įvyko garsių savo lengvąja muzika Edgaro Arro (1911–1978) ir Leo Normeto (1922–1995) kartu sukurtos operetės „Rummu Jüri“ (1954) premjera. Senosios kartos, dar 1935 m. baigęs Talino konservatorijos kompozicijos ir vargonų klases, E. Arro vėliau ten dėstė. Kompozitorius daugiausia kūrė sovietmečiu, operetė „Rummu Jüri“ laikoma pirmąja sovietine estų operete. Operetės bendraautorius L. Normetas, jaunesnės kartos kompozitorius ir muzikologas studijas Talino konservatorijoje baigė 1950 m., čia daugybę metų dėstė muzikos istoriją, tyrė Jeano Sibeliuso paveldą. Operetės herojus Rummu Jüri – legendinis XIX a. estiškas Robinas Hudas arba Tadas Blinda, išgarsėjęs plėšikavimais ir pagalba neturtingiems, apie jo gyvenimą sukurti filmai, parašyta knyga. Kauno muzikiniame teatre šią operetę pavadinimu „Rumus Juri“ pastatė Estijos režisierius ir baletmeisteris Udo Väljaotsas (1916–1979), dirigavo Stepas Graužinis. Pagrindinį, Rumus Jurio vaidmenį sukūrė V. Blažys ir V. Rimkevičius.

Kito estų kompozitoriaus Boriso Kèrverio (Boris Kõrver, 1917–1994), anksčiau minėto kompozitoriaus H. Ellerio mokinio, Kaune buvo pastatytos dvi operetės – „Tiktai svaja“ („Anuilt unistus“, 1955, Lietuvoje 1961) ir „Ko pageidaujate?“ („Teie soov, palun?“, 1962, Lietuvoje 1966). Operetės „Tiktai svaja“ libreto autorius – estų rašytojas ir dramaturtas Ardis Lývesas (Ardi Liives, 1929–1992), operetę Kaune pastatė senosios kartos estų teatro aktorė, režisierė Epa Káidu (Epp Kaidu, 1915–1976), karjerą pradėjusi 1937 m. Tartu darbininkų teatre. Dirigavo Juozas Indra, pagrindinius vaidmenis sukūrė V. Blažys ir R. Stačiokas (Ainas), S. Repečkaitė ir J. Ragaišytė (Irma).

Antrosios Kaune pastatytos šio autoriaus operetės „Ko pageidaujate“ libretą taip pat sukūrė A. Lývesas, lietuviško pastatymo režisierė – Aldona Ragauskaitė, dirigavo R. Vaitkus. Pagrindinius vaidmenis sukūrė A. Mikšytė ir M. Žilionytė (Kati), V. Blažys ir A. Kunčius (Juris Saras).

V. Riškus, V. Kustkevičiūtė, A. Masiulevičiūtė ir V. Grigas scenoje iš A. Žilinskio operetės „Gintaro kranto vaikinai“. Kauno muzikinis teatras, 1966 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Latvis Arvidas Žilinskis (Arvīds Žilinskis, 1905–1993), senosios kartos kompozitorius, studijavęs Rygos konservatorijoje pas Vytuolį, laikomas pirmosios latvių muzikinės komedijomis autoriumi. Kaune 1966 m. buvo pastatyta jo operetė „Gintaro kranto vaikinai“ („Dzintarkrasta puiši“, 1964) apie sovietinį Latvijos žvejų kaimą. Operetės libreto autorė – dramaturgė Venta Vīgante (1913–1994), lietuviško pastatymo režisierius – Rostislavas Andrejevas, dirigavo Stepas Graužinis, pagrindinius vaidmenis atliko S. Gedvilas ir A. Mertynas (Martynas Alpė, žvejų artelės valdybos pirmininkas), S. Repečkaitė ir M. Žilionytė (Alpės duktė Daiva, tralerio šturmanė).

1983 m. buvo pastatyta Raimo Kangro (Raimo Kangro, 1949–2001) ir Andreso Valkoneno (Andres Valkonen, 1951) roko opera „Šiaurės mergelė“ („Põhjaneitsi“, 1979). Karlio Skalbės (Kārlis Skalbe, 1879–1945), kurio pasakos motyvais sukurtas libretas, pasiūlytos dedikacijos „Tēvzemei un Brīvībai“ (Tėvynei ir Laisvei) žodžiai iškalti ant Laisvės paminklo Rygoje priekinės dalies. Libretą K. Skalbės pasakos motyvais sukūrė Lela Tungal ir Andresas Jaksas. Lietuviško pastatymo režisierius – Gintas Žilys, dirigavo Stasys Domarkas, pagrindinius vaidmenis atliko Gediminas Maciulevičius ir Valentinas Navikauskas (Jaunuolis), Tatjana Čiumičiova, Danutė Dirginčiūtė ir Dalė Rakauskienė (Šiaurės Mergelė).

Latvių ir estų muzika neturėtų būti tik pavardės, festivalio objektas ar valstybinių švenčių privalomoji dalis. Gana to inertiškumo.

Po roko operos „Šiaurės mergelė“ premjeros su kompozitoriais R. Kangro ir A. Valkonenu (centre). Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1983 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link