2022-ieji paskelbti gyvūnų gerovės metais. Tad šia proga noriu papasakoti trumpą istoriją apie nepaprastą Kauno valstybinio muzikinio teatro artistą – šunelį vardu Lapinas. Gaila, apie jo nuostabų aplojimą neužsimenama nė vienoje oficialioje spektaklio recenzijoje, tačiau galime kliautis operos solistės Bernardos Petravičiūtės prisiminimais ir fotografijomis.
Bernarda Petravičiūtė ir šunelis Lapinas. 1977 m. Kauno miesto muziejaus metodinė biblioteka
Viskas prasidėjo 1977 m. pavasarį, kai Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos šešiasdešimtmečiui paminėti buvo statomas privalomasis ir idėjiškai teisingas spektaklis E. Pičkino muzikinė komedija „Bobų maištas“. Žinoma, visi teatro solistai gavo „pagrindinius“ vaidmenis – vaidino kazokus, gyvenančius dideliame kaime Dono regione.
Leningrado S. Kirovo valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre (dabar Marijos teatras) per šį spektaklį artistai nešiodavosi pliušinį šunį, o jo lojimui imituoti paleisdavo garso įrašą. Solistė B. Petravičiūtė, spektaklyje vaidinusi kolūkio pirmininko žmoną Marfą, norėjo ne medžiaginio, o tikro šuns. Jos noras išsipildė. Į pirmąją generalinę repeticiją benamį šunelį, vėliau pavadintą Lapinu, atvežė jos kolega J. Janulevičius. Kaip prisimena solistė: „Lapinas nebijojo nei žmonių, nei orkestro, jautėsi tarsi gimęs tarp „simfonijų“. Baltą gražuolį visi mylėjo, o jis išdarinėjo tokius triukus, kurių galėtų pavydėti kinologai ar cirko dresuotojai. Lapinas greitai suprato, kad kiekvieną spektaklį „gyvenimas“ kartojasi, priprato prie mizanscenų, lojo, kur reikėjo, vienas sau vaikščiojo po sceną ir būdavo piktas, kai artistai vėluodavo „į aplojimą“. Kartą Lapinas – Kolčiakas – stovėjo ant kalno prie saulėgrąžų ir, pabrukęs uodegą, kantriai laukė vėluojančių V. Čižausko ir A. Jacunsko. Nepatenkintas dėl tokios partnerių drausmės aplojo juos dvigubai garsiau, atbėgo į artistų fojė ir puolė lakti. Sunervino bjaurybės!“ (B. Petravičiūtė. Neatplėšti laiškai: eilėraščiai ir prisiminimai. Kaunas, 2012)
Scena iš E. Pičkino muzikinės komedijos „Bobų maištas“. 1977 m. Kauno miesto muziejaus fondai
Po spektaklio Lapinas miegodavo solistės namuose. Tarp jų užsimezgė graži draugystė. „Mudviejų sielos buvo artimos, mylėjome vienas kitą besąlygiškai. (Supras tie, kurie turi gyvūnėlių.),“ – savo knygoje rašė B. Petravičiūtė.
Scena iš E. Pičkino muzikinės komedijos „Bobų maištas“. Zachras – Feliksas Einas, Semionova – Stasė Rapalienė, Marfa – Bernarda Petravičiūtė, Stiožka – Stasys Pupkis, Nastia – Jonė Ragaišytė, Nikolka – Algis Jacunskas, Marinka – Aldona Valiukėnaitė, Siomka – Pranas Petryša. 1977 m. Kauno miesto muziejaus metodinė biblioteka
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Deimantė Kondrotaitė
