Olandiškos kaolino pypkės
Apie pypkes ir tabaką europiečiai sužinojo atradus Ameriką, kai Kristupo Kolumbo ekspedicijos nariai pirmą kartą pamatė indėnus rūkant tabaką. Netrukus jis išpopuliarėjo tarp Ispanijos ir Portugalijos jūreivių. Vis dėlto plačiau jis pradėtas naudoti tik nuo XVI a. pabaigos, kai anglai įkurtoje Virdžinijos kolonijoje pradėjo tabaką kaupti ir, remdamiesi indėnų pavyzdžiu, gaminti molines pypkes, kurias siųsdavo į Angliją. Ar pypkiavimas buvo žinomas ir Kaune? Šį kartą kviečiame susipažinti su Kauno senamiestyje archeologinių kasinėjimų metu rastomis XVII a. olandiškomis pypkėmis, kurios liudija, kad iš Amerikos atkeliavę indėnų kultūros elementai buvo žinomi ir Kaune.
Kauno senamiestyje rastos XVII a. kaolino pypkės Kauną pasiekė iš Olandijos, kuri tuo laikotarpiu buvo viena pagrindinių prekybos šalių, turėjo didžiausius prekybinius laivus ir aktyviai prekiavo įvairiomis kolonijinėmis prekėmis, taip pat ir tabaku. Būtent Olandija turėjo geros kokybės kaolino (ugniai atsparaus baltojo molio). Jos miestas Gauda greitai tapo pagrindine pypkių gamintoja Europoje, todėl neatsitiktinai Lietuvoje, taip pat ir Kaune, anksčiausiai ėmė plisti šio tipo pypkės. Neretai kaolino pypkės būdavo paženklintos meistrų ar fabrikų inicialais, dekoruojamos įvairiais ornamentais, pažymimos pagaminimo data.
Kada tabakas pasiekė Kauną ir apskritai visą LDK, pasakyti sudėtinga. Lenkijoje ankstyviausi duomenys apie iš Turkijos atgabentas tabako sėklas siekia 1590 m., todėl manoma, kad Lietuvoje tabakas turėjo pasirodyti panašiu laikotarpiu. Kalbant apie istorinius šaltinius, žinių apie tabako vartojimą LDK atsiranda tik XVII a. viduryje. 1655 m. tabako prekyba buvo minima jau ir Kaune, turėjusiame tvirtus prekybinius ryšius su Vakarais. Aptariamu laikotarpiu tabakas kainuodavo nuo 3 iki 16 grašių už svarą, nelygu jo rūšis.
Nors didžioji dalis tabako buvo importuojama iš svetur, ilgainiui jis buvo pradėtas auginti ir pačioje LDK – 1737–1739 m. jau buvo auginamas Vilniuje, Radvilų valdose, Puškarnioje.
Vertėtų pridurti, kad nors tabako paklausa Europoje augo ir susilaukė nemažo populiarumo, ne visais atvejais į šią prekę buvo žiūrima palankiai. Rodos, pirmasis puolimą prieš tabaką XVII a. pradžioje pradėjo Anglijos karalius Jokūbas I, paskelbęs ištisą traktatą apie tabako kenksmingumą. Veiksmų prieš tabako vartojimą buvo ėmęsi ir popiežius Urbonas VIII bei Turkijos sultonai. O mūsų kaimyninėje Maskvos valstybėje tabakas buvo uždraustas caro Michailo Fiodorovičiaus, valdžiusio 1613–1645 m. Caras savo pareigūnams liepė prižiūrėti, kad gyventojai neloštų kortomis ir nekramtytų bei nerūkytų bjaurių tabako nuodų. Vis dėlto šį draudimą XVII a. pabaigoje panaikino caras Petras I, mat lankydamasis Vakarų Europoje jis pats pradėjo rūkyti ir tapo nemažu rūkaliumi. Ar mūsų krašte buvo imtasi kokių nors griežtesnių administracinių priemonių tabako vartojimui uždrausti, sunku pasakyti. Remiantis A. Samalevičiumi, duomenų, patvirtinančių šį faktą, atrodo, nėra. Tačiau neabejojama, kad XVII a. tabako vartojimas Lietuvoje didėjo. Tikėtina, kad ši tendencija neaplenkė ir Kauno.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriaus edukatorė Aneta Nagliūtė
Parengta remiantis:
Agnė Čivilytė, Linas Kvizikevičius ir Saulius Sarcevičius. „Pypkių gamybos centras Vilniuje“. Kultūros paminklai 12 (2005): 26–41.
Samalavičius, Almantas. „Tabakas Lietuvoje“. Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose, 73–78. Vilnius: Edukologija, 2011.
Žvirblys, Atas. „XVII a. olandiškos pypkės su pranašo Jonos atvaizdu“. Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, 377–383. Vol. 4. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, 2018.
