Šiais metais minime muziko Miko Petrausko 150-ąsias gimimo metines. Vargonininkas, kompozitorius, dainininkas, pedagogas ir pirmosios lietuviškos operos kūrėjas – visa tai būtina paminėti kalbant apie M. Petrauską. Kompozitorius produktyviausius gyvenimo metus praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, čia rūpinosi emigracijoje gyvenusių lietuvių išsilavinimu, rašė ir statė operetes. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkinyje saugomi įvairūs muzikui priklausę daiktai. Šiais metais norime pristatyti įdomiausius.
Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitoriaus soline veikla. Dažniausiai, galvodami apie dainavimą, su juo siejame ne Miką, o jo jaunesnį brolį Kiprą – vieną žymiausių Lietuvos operos solistų. Ir dažnai pamirštame, kad ir Mikas savo karjerą pradėjo nuo vargonavimo ir dainavimo. 1898–1899 m. pasimokęs vargonininkų mokykloje Rokiškyje, M. Petrauskas pradeda savarankišką vargonininko karjerą – dirba Obeliuose ir Gervėčiuose. Po keleto metų, 1901 m. vasarį, muzikas išvyksta mokytis į Sankt Peterburgo konservatoriją. Būtent čia jis susieja savo gyvenimą su dainavimu – pasirenka dainavimo specialybę ir patenka į vieno geriausių to meto vokalo specialistų, prof. Stanislovo Gabelio, klasę. Čia M. Petrauskas ne tik studijuoja, bet ir aktyviai įsitraukia į lietuvių draugijų veiklas, dainuoja jų rengiamuose vakaruose, vadovauja chorui, taip pat pastato pirmąsias savo operetes. 1906 m. vasarį muzikas išlaiko visus baigiamuosius egzaminus ir įgyja laisvojo menininko diplomą.
M. Petrausko Sankt Peterburgo konservatorijoje įgytas laisvojo menininko diplomas. 1906 m. Kauno miesto muziejaus fondai.
Baigęs mokslus ir grįžęs į Lietuvą M. Petrauskas čia pastato ir pirmąją lietuvišką operą „Birutė“, jos premjera įvyksta 1906 m. lapkričio 6 d. Deja, po premjeros tenka bėgti iš Lietuvos ir visos carinės Rusijos imperijos teritorijos. Negalėdamas gyventi tėvynėje muzikas išvyksta į Šveicariją, čia suburia emigrantų chorą ir atidaro dainavimo studiją. Iš čia M. Petrauskas patraukia į Jungtines Amerikos Valstijas: jei negali dirbti Lietuvoje, tuomet dirbs Lietuvai – koncertuos emigracijoje gyvenantiems lietuviams.
M. Petrauskas (viduryje) Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių tarpe. 1916 m. Kauno miesto muziejaus fondai.
Už Atlanto M. Petrauskas išvyksta jau 1907 m., birželio 13 d. išsilaipina Niujorke. Nepraėjus nė dviem savaitėms, birželio 24 d. muzikas surengia pirmą solinį koncertą, kuris spaudoje įvertintas labai palankiai – taip M. Petrauskas pradėjo gastroles po Jungtines Amerikos Valstijas. Iš pradžių koncertai nesulaukė didelio dėmesio: žmonės baiminosi, kad atlikėjas gali būti socialistinių pažiūrų, taip pat dauguma ateinančių klausytojų niekada nebuvo girdėję liaudies dainų pritariant fortepijonui nei operų arijų. Nors koncertuodavo įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose, M. Petrauskas labiausiai vertino Bostono bei Čikagos publiką – čia turėjo daugiausia gerbėjų. Bėgant laikui jo koncertų populiarumas ir pelningumas mažėjo: dėl amžiaus nusilpo solisto balsas, o išaugus naujai dainininkų kartai, padidėjo tokio tipo renginių pasirinkimas. Praėjus beveik 20 gyvenimo Amerikoje metų, M. Petrauskas baigė veiklą išeivijoje ir 1930 m. visam laikui grįžo gyventi į Lietuvą.
M. Petrauskas (salės gilumoje, tarp užuolaidų) antrame metiniame Lietuvių ratelio pokylyje „Pacific Hotel“ salėje. Bostonas, 1910 m. Įrašas nuotraukos dešiniame apatiniame kampe – „Lithuania Club (Lietuvių ratelis) Scend Annual Banquet Grand Pacifi Hotel June 8 1910 Chicago“. Kauno miesto muziejaus fondai.
Koncertinį solisto repertuarą sudarė lietuvių liaudies dainos (akompanuojant fortepijonui) bei klasikinės muzikos kūriniai, kuriuos iš pradžių M. Petrauskas atlikdavo originalo kalba. Nors daininga italų kalba labai žavėjo išeivijos lietuvius, gimtoji kalba buvo brangesnė. Atlikėjas tai suprato ir į programą įtraukė klasikinės muzikos kūrinių lietuvių kalba. Iš viso M. Petrauskas dainavo šešiomis kalbomis, taip pat grodavo fortepijonu ar smuiku (taip leisdavo pailsėti balsui). Jo koncertai vyko nereguliariai – be solisto karjeros, Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atidaręs Lietuvių muzikos konservatoriją, subūręs keletą chorų ir įdainuodavo plokšteles, kurių dalis saugoma Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus rinkinyje.
Plokštelė. „Jojau dieną“, „Saulelė raudona“. Įdainavo M. Petrauskas. Leidėjas – „Columbia“, JAV, XX a. E. Adomulytės nuotrauka, Kauno miesto muziejaus fondai.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
