2024 metai – ypatingi Dainų švenčių istorijoje. Būtent šiais metais minime Pirmosios dainų šventės, įvykusios P. Vileišio aikštėje Kaune, šimtmetį. Minint jubiliejus visuomet prisimename pradžios tašką, įvykį, dėl kurio galime džiaugtis ir minėti šimtametes tradicijas. Taip yra ir su Dainų švenčių tradicija – smalsu sužinoti, kada ir kur Europoje įvyko pirmosios dainų šventės, kada ši tradicija atkeliavo į Baltijos šalis, kuri iš jų tokią šventę surengė pirmoji ir kada tai įvyko Lietuvoje. Dar didesnį susidomėjimą kelia dainų šventės, įvykusios Pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpiu – kur šventės vyko, koks buvo dalyvių skaičius, kokie kūriniai skambėjo… Šiandien kviečiame daugiau sužinoti apie tris pirmąsias Lietuvos dainų šventes ir susipažinti su jas lydėjusiais simboliais.
Besikuriančio Kauno Žaliakalnio vaizdas. Nuotraukoje matoma Husarų, Paradų ir Žaidimų aikštė, kurioje 1924 m. įvyko pirmoji, visą Lietuvą apjungusi Dainos diena. Fot. A. Šulcas, 1925 m. Kauno miesto muziejus.
Pirmoji Lietuvos dainų šventė, tuomet oficialiai pavadinta Pirmąja Dainos diena, įvyko 1924 metų rugpjūčio 23–25 dienomis Kaune, besikuriančiame Žaliakalnio rajone. Data buvo pasirinkta neatsitiktinai – šventė vyko kartu su Žemės ūkio ir pramonės paroda. Tikėtasi, jog taip Dainų diena sulauks daugiau lankytojų, o tarp jų ir užsieniečių, atvykusių pasižiūrėti parodos. Tuometinėje Husarų, Paradų ir Žaidimų aikštėje, vėliau pervadintoje Petro Vileišio vardu, vyko pasiruošimo darbai. Be pačios aikštės tvarkymo, tvenkinių kasimo ir apželdinimo, žiūrovams skirtų vietų įrengimo buvo statoma ir trims tūkstančiams dainininkų skirta estrada. Už estrados buvo pastatyta medinė siena su vartais iš bokštų, primenančių kunigaikščių pilis. Siena buvo dekoruota įvairiomis vėliavomis, bokštai – žalumynais. Tarp bokštų įsikūrė ir dainų dienos simbolis – medinės kanklės.
Pirmosios dainų šventės dalyviai. Fot. P. Būdvytis, 1924 m. Kauno miesto muziejus.
Kaip ir Pirmoji, taip ir kitos Pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpiu surengtos dainų šventės vyko Kauno Žaliakalnyje. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį įvyko trys visą tuometinę Lietuvą apėmusios dainų šventės, taip pat buvo rengiamos ir mažesnės – įvairių regionų, miestų, organizacijų, jaunimo, moterų… Praėjus ketveriems metams po Pirmosios dainų dienos, 1928 m. liepos 1 d. įvyko Antroji Lietuvos dainų šventė. Šį kartą dalyvių buvo bene dvigubai daugiau – šventėje pasirodė apie šeši tūkstančiai dainininkų. Kaip ir 1924 m. buvo pastatyta dainininkams skirta medinė estrada su dviem bokštais už dainininkų nugarų. Baltai dažyti stulpai buvo puošti Gediminaičių stulpais, o tarp stulpų puikavosi Antrosios dainų šventės simbolis – stilizuota lyra.
Antrosios dainų šventės dalyviai. Fot. nežinomas, 1928 m. Kauno miesto muziejus.
1930 metai Pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpiu buvo ypatingi bei minimi su pasididžiavimu sava istorija ir praeitimi – praėjo lygiai 500 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties. 1930 m. visoje Lietuvos teritorijoje buvo statomi kunigaikščio atminimui skirti paminklai, per šalį, kaip relikvija, keliavo Vytauto didžiojo paveikslas. Todėl nenuostabu, kad šios istorinės asmenybės garbei buvo skirta ir tų metų birželio 20 d. įvykusi dainų šventė. Kaip ir prieš tai vykusiose šventėse, medinė estrada buvo puošta vėliavomis ir žalumynais, ant bokštų puikavosi Gediminaičių stulpai, o galinėje estrados sienoje buvo matomos keturios pusapskritės arkos formos angos, kurių viršuje, kartu su vėliavomis buvo pakabinti herbai – Lietuvos valstybingumą simbolizuojantis Vytis ir laikinąją šalies sostinę reprezentuojantis, taurą vaizduojantis Kauno miesto herbas. Estrados sienos centre, tarp dviejų bokštų buvo pakabintas pagrindinis šventės simbolis – Vytauto Didžiojo portretas.
Trečiosios dainų šventės dalyviai. Fot. nežinomas, 1930 m. Kauno miesto muziejus.
Dar vienas svarbus dainų švenčių atributas, kurį būtina paminėti – ženkleliai, įteikiami šventės dirigentams bei dalyviams. Ši tradicija prasidėjo 1924 m., su Pirmąja dainos dienos. Šventėje buvo įteikiami dviejų rūšių ženkleliai: dirigentams skirtus ženklelius puošė kanklės bei ąžuolo lapų vainiko fragmentai, o kvadratinius dalyvių ženklelius – natų ritinio fragmentai. Antrosios dainų šventės dirigentų bei dalyvių ženkliukai buvo panašūs, abiejuose buvo vaizduojamas prarastos, bet nepamirštos ir trokštamos sostinės, Vilniaus, vaizdinys – Gedimino pilis. Skyrėsi tik ant ženkliukų vaizduojami instrumentai: dirigento ženklelyje buvo vaizduojama lyra, dalyvio – kanklės. Na, o kas buvo vaizduojama Trečiosios dainų šventės ženkleliuose atspėti tikrai nesunku. Kaip ir pati šventė, taip ir jos ženkleliai buvo skirti Vytauto Didžiojo garbei.
Daugiau apie Lietuvos dainų švenčių istoriją ir tradicijas galite sužinoti aplankę urbanistinės parodos „Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų“ stendus, išsidėsčiusius keturiose, su dainų šventėmis susijusiose vietose – KMM M. ir K. Petrauskų kiemelyje (K. Petrausko g. 31), Pirmųjų Lietuvos dainų švenčių erdvėje, P. Vileišio aikštėje (K. Petrausko g. / Aukštaičių g.), Sporto Halės prieigose (Ąžuolyno g. / Paparčių g.) ir Ąžuolyne virš Dainų slėnio. Paroda veiks iki 2025 m. birželio 3 d.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Irma Grigaitytė
