Įrašas

Žymiausi artistai, dirbę Valstybės teatre

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, daugybė lietuvių, iki tol dirbusių svetur (Rusijoje ir kitose šalyse), grįžo kurti savo valstybės. Tarp jų buvo ir daugybė muzikų, jau padariusių karjeras užsienyje – dainininkai, dirigentai, šokėjai.

Adelė Galaunienė (Nezabitauskaitė, 1895–1962) į Lietuvos kultūrą įėjusi kaip pirmoji Violeta, Valstybės teatre dainavo nuo pat pirmojo spektaklio – Dž. Verdžio operos „Traviata“. 1931 m. atsisveikinusi su scena ji mokytojavo, dirbo chorvede, rašė.

Pirmosios lietuviškos Floros – Veronikos Podėnaitės (1902–1933) karjera buvo svaiginanti ir trumpa. Ji – pirma lietuvė, Veros Gailos (pagal motinos Gailiūtės pavardę) vardu dainavusi Milano „La Scala“ teatre. Lietuvoje sukūrusi tik keletą vaidmenų solistė netikėtai mirė.

Pirmoji lietuviška Anina – Jadvyga Vencevičaitė (Kutkuvienė, 1898–1984) buvo nepaprastai muzikali, greitai parengdavo vaidmenis, dainavo beveik visus Valstybės teatre statytų spektaklių mecosoprano vaidmenis. 1949 m. kartu su vyru Aleksandru Kutkumi pasitraukė į Vakarus.

Lietuvių operos legenda Kipras Petrauskas (1885–1968) į Valstybės teatrą atsinešė Peterburgo konservatorijos ir beveik dešimtmečio darbo Peterburgo „Marijos“ teatre, kur buvo vienas pagrindinių solistų, patirtį.

Kipras Petrauskas – Kavaradosis Džakomo Pučinio operoje „Toska“. 1924 m. Kaunas. Fotografijos autorius nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Pirmąjį Žermoną Lietuvos scenoje sukūrė iš JAV grįžęs Antanas Sodeika (1890–1979). Jis trisdešimt metų buvo pagrindinių baritono vaidmenų atlikėjas Valstybės teatre.

Trumpai (1921–1934) teatre dainavo Juozas Bieliūnas. Išėjęs iš teatro, tapo Radiofono direktoriumi, vėliau atsidėjo pedagoginei veiklai.

Pirmasis lietuvių operos režisierius ir pirmasis lietuvių Mefistofelis Petras Oleka (1895–1975) dainavo nuo trupės pradžios, o „viskam gabiu“ vadintas Stasys Dautartas (1899–1989) teatre pradėjo dirbti kaip choro solistas ir baleto šokėjas, dainavo nedideles partijas.

1921 m. M. Petrausko operos „Birutė“ scenoje pasirodė ir pagrindinį vaidmenį spektaklyje atliko Vladislava Grigaitienė (Polovinskaitė, 1890–1961). Ji lietuvių muzikiniame judėjime dalyvavo nuo vaikystės – giedojo Švč. Trejybės bažnyčios chore Kaune, dainavo slaptame „Dainos“ draugijos chore, dalyvavo vaidinimuose. Valstybės teatre pradėjusi kaip mecosopranas, V. Grigaitienė buvo nuostabus lyrinis dramatinis sopranas. Iki pat emigracijos ji taip pat dėstė muzikos mokykloje.

Iš muzikalios Dvarionų giminės kilusi Julija Dvarionaitė (Montvydienė, 1893–1947) buvo visapusiška muzikė – grojo, dainavo, vėliau režisavo spektaklius. „Birutės“ spektaklyje ji debiutavo kaip Pirmoji Vaidilutė. Šioje premjeroje nedidelį Antrojo karžygio vaidmenį atliko Antanas Dvarionas (1889–1950). Be to, kad buvo antrojo tenoro partijų atlikėjas, jis užkulisiuose grojo fisharmonija ir varpais. Išėjęs iš teatro A. Dvarionas pasižymėjo kaip lengvosios muzikos atlikėjas.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link