Viktorina

Gnaibomieji muzikos instrumentai

Yra tokia styginių muzikos instrumentų grupė – gnaibomieji instrumentai. Ar tai reiškia, kad garsas išgaunamas kam nors įgnybus? Pasirodo ne kam nors, o kur nors! Kviečiame pasitikrinti žinias ir labiau susipažinti su šia instrumentų grupe sprendžiant parengtą viktoriną.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus edukatorė Jurgita Ragaišienė

Pagal konstrukciją gnaibomieji instrumentai gali būti skirstomi į grupes.

1. Kokiais kriterijais remiantis sudaromos šios grupės?

Žinomiausias iš gnaibomųjų muzikos instrumentų – arfa. Arfos skambesys – šiltas, skambus, puikiai dera su fleita, strykiniais muzikos instrumentais. Jos stygos įtemptos rėme.

2. Kokia yra ilgiausia arfos styga?

Kaip ir kiti muzikos instrumentai, arfa yra tuščiavidurė. Jos aukštis – maždaug 180 cm.

3. Koks arfos svoris?

Gitara. Kauno miesto muziejaus fondai

Gitara – tai muzikos instrumentas, kuris savo išvaizda panašus į strykinius instrumentus. Vis dėl to ja grojama gnaibant stygas pirštais arba užgaunant jas brauktuku (plektru). Paprastai gitara turi 6 stygas.

4. Kiek daugiausiai gali turėti gitara stygų?

Bandža. Kauno miesto muziejaus fondai

Bandža – gnaibomasis muzikos instrumentas. Korpusas vienpusio būgnelio (tambūrino) pavidalo su odos membrana, turi ilgą kaklelį, galvutę. Išilgai korpuso užtemptos 4–9 viengubos arba dvigubos metalinės stygos. Skambinama pirštais arba plektru. Šis instrumentas kilo iš Vakarų Afrikos.

5. Kokiam muzikavimui buvo skirta bandža?

Liutnia. Kauno miesto muziejaus fondai

Liutnia – gnaibomasis muzikos instrumentas. Korpusas perpjautos kriaušės pavidalo, dugnas gaubtas, suklijuotas iš plonų medinių skiltelių, priekyje uždengtas plokščia rezonansine deka su puošniais ornamentais išpjaustyta apvalia garsaskyle. Aplink platų trumpą kaklelį aprišta 7 arba daugiau padalų, galvutė su varžikliais beveik stačiu kampu atlenkta atgal.

Senovinės liutnios buvo dviejų pagrindinių tipų: ilgakaklės (kaklelis gerokai ilgesnis už korpusą) ir trumpakaklės (kaklelis truputį trumpesnis už korpusą). Skambinama pirštais arba plektru. Instrumento pavadinimas kilęs iš lenkiško žodžio lutnia.

6. Ką reiškia šis žodis?

Balalaika. Kauno miesto muziejaus fondai

Balalaika – gnaibomasis rusų liaudies muzikos instrumentas. Korpusas trikampio formos ir gaubtas arba plokščias, klijuotas iš medžio. Skambinama dešinės rankos pirštais. Balalaikos kilmė neaiški. Pirmosios žinios apie balalaiką yra iš XVII amžiaus. Koncertinę trikampio korpuso balalaiką 1886 m. suprojektavo V. Andrejevas. Skambinama solo, ansambliuose, orkestruose.

7. Kiek stygų turi šis instrumentas?

Mandolina. Kauno miesto muziejaus fondai

Mandolina – gnaibomasis muzikos instrumentas, aukščiausio diapazono maža trumpakaklė liutnia. Būna įvairių tipų: barokinė, neapolietiškoji, lombardiškoji, portugališkoji. Jos skiriasi stygų skaičiumi, derinimu, pavidalu. Garsas ryškus, skaidrus. Naudojama kaip solinis, ansamblių ir orkestrų instrumentas.

8. Kokiam repertuarui atlikti gali būti naudojama mandolina?

J. Zaukio pagaminta citra, 1934 metai. Kauno miesto muziejaus fondai

Citra – gnaibomasis muzikos instrumentas. Korpusas medinis, trapecijos formos, kaklelis su metalinėmis padalomis. Išilgai kaklelio įtempta 5 metalinės melodinės, o išilgai korpuso – iki 40 žarninių arba šilkinių, apvytų metalu, pritarimo stygų. Citra susiformavo XVIII a. antroje pusėje, modifikuota XIX a. pirmoje pusėje. Citra skambinama dainos, šokiai, pasaulietinės ir religinės muzikos kūrinėliai.

Lietuvoje citra plito nuo XIX a., tačiau nebuvo labai populiari. Skambinta vokiečių ir vietos meistrų darbo citromis. Nuo 1901 citros gamintos Kaune. Šiauliuose 1933–1945 veikė J. Jankausko vadovaujamas citrų mėgėjų ratelis.

9. Kaip dar tuo metu buvo vadinamos citros?

Kanklės. Kauno miesto muziejaus fondai

Kanklės – turbūt žinomiausias lietuvių liaudies muzikos instrumentas. Tradicinės kanklės buvo skaptuojamos iš vieno medžio gabalo. Tradicinių kanklių korpusas skobto medžio, trapeciškas, su žvaigždutės pavidalo išpjova arba su apskritimu (kartais keliais) iš skylučių. Išilgai korpuso dažnai ištempta 5–12 stygų. Kanklės gaminamos iš įvairių medžio rūšių, tačiau vienos rūšies mediena visiškai netinka.

10. Koks tai medis?

Kanklės. Kauno miesto muziejaus fondai

Kankles dažniausiai gamindavosi patys muzikantai, o gamybos meną perduodavo iš kartos į kartą. Dėl to lietuviškų kanklių gamybos ypatumai beveik nekito ištisus amžius. Kankliuojama dažniausiai buvo pavieniui, namuose, sau ir šeimai.

11. Kas Lietuvos kaime iki XX a. pr. daugiausiai skambindavo kanklėmis?

Kanklės. Kauno miesto muziejaus fondai

12. Kokiame Lietuvos etnografiniame regione neužfiksuota senojo, tradicinio kankliavimo?

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link