Viktorina

Mušamieji instrumentai

Nuo griausmingo didžiojo būgno dundesio iki sidabrinio varpelių skambesio, nuo kurtinančio tamtamo gaudesio iki skaidraus trikampio žvangesio – visi mušamieji instrumentai skleidžia begalę garsų. Kaip variniai trimitai, taip ir būgnai yra kariniai instrumentai.

Kai kuriais mušamaisiais instrumentais galima pagroti melodiją, o kitais – tik ritmą. Kviečiame pasitikrinti žinias, atsakyti į parengtos viktorinos klausimus ir taip labiau susipažinti su mušamųjų instrumentų grupe.

Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus edukatorė Jurgita Ragaišienė

Patys seniausi būgnai atsirado apie 6000 metų prieš Kristų. Tačiau pradžioje būgnai nebuvo skirti muzikai kurti.

1. Kam jie buvo naudojami?

Nuo grojimo mušamaisiais instrumentais būdo priklauso ir instrumento garsas.

2. Kuo galima išgauti mušamųjų instrumentų garsą?

Didysis būgnas. Nuotrauka iš Shutterstock, Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Didysis būgnas taip vadinamas dėl to, kad jis iš tiesų yra pats didžiausias. Jo korpusas – apvalus, dažniausiai medinis, bet gali būti ir metalinis. Iš abiejų pusių aptrauktas membrana, mušamas medine kuokele su didele veltiniu aptraukta galvute.

3. Koks didžiojo būgno skersmuo?

Mušant būgną, sudeginama kalorijų. Dažniausiai – dvigubai daugiau, nei grojant gitara.

4. Kiek kalorijų sudeginama valandą grojant būgnu?

Mažasis būgnas. Algirdo Rakausko nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Simfoniniame orkestre yra ir mažasis būgnas. Jį sudaro apvalus metalinis arba medinis lankas, iš abiejų pusių aptrauktas membrana (oda), jo apačioje pritaisytos stygos, kad mušant girdėtųsi trankus sausas traškesys. Mažasis būgnas mušamas ritmui paryškinti ir grėsmės nuotaikai sukurti.

5. Iš ko pagamintos šio būgno stygos?

Lėkštės. Algirdo Rakausko nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Lėkštės – tai du metaliniai diskai, iškalti iš specialaus lydinio. Jomis grojama sutrenkiant vieną lėkštę su kita. O jei jos pritvirtintos prie stovų, grojama lazdelėmis arba šluotelėmis.

6. Kam senovėje lėkštes naudodavo senovės graikai ir romėnai?

Gongas. Nuotrauka iš Shutterstock, Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Gongas – didžiulis metalinis diskas su statmenai užlenktais kraštais. Jis kabinamas virve metaliniame rėme. Sudavus medine kuokele, aptraukta veltiniu, gongas skamba ilgai ir melodingai. Gongas gali būti įvairaus dydžio – nuo 60 iki 150 cm skersmens.

7. Kas buvo vienas pirmųjų kompozitorių, panaudojusių gongą savo kūriniuose?

Tambūrinas. Nuotrauka iš Shutterstock, Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Tambūrinas – nedidelis mušamasis muzikos instrumentas, kurį sudaro medinis apvalus lankas, iš vienos pusės aptrauktas oda. Jo skleidžiamas garsas nukelia į egzotiškus, rytietiškus, ispaniškus kraštus. Būgnelis yra 5–7 cm aukščio ir 25–50 cm skersmens. Korpuso sienelėse įtaisytos metalinės plokštelės, o viduje ant vielų pakabinti žvangučiai.

8. Kiek porų metalinių plokštelių yra įtaisyta tamburino korpuso sienelėse?

Timpanas (Kauno muzikinio teatro nuosavybė). Rymanto Penkausko nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Timpanas – pusrutulio formos muzikos instrumentas, aptrauktas oda arba plastiku. Instrumento apačioje yra nedidelė, apie 2 cm, skylė garsui. Garso aukštis keičiamas odą įtempiant varžtais arba pedalais, tad šiuo muzikos instrumentu galima pagroti nesudėtingą melodiją.

9. Iš kokios medžiagos gaminamas timpanas?

Ksilofonas. Rymanto Penkausko nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Ksilofonas – įvairaus dydžio suderintų medinių lentelių rinkinys. Jos padedamos ant tam tikro padėklo, mušamos dviem medinėmis lazdelėmis. Ksilofono garsas – sausas, aštrus, gerai dera su mediniais pučiamaisiais instrumentais. Bendram orkestro skambesiui ksilofonas suteikia ritminio tikslumo, ypatingo spalvingumo.

10. Ksilofono pavadinimas kilo iš graikiško žodžio „xylo“, kuris reiškia…

Marimba. Algirdo Rakausko nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Marimba – mušamasis muzikos instrumentas, ksilofono atmaina. Ją sudaro medinės, rėmuose įtvirtintos lentelės, o jų apačioje įtaisyti mediniai arba metaliniai rezonatoriai. Mušama dviem– keturiomis lazdelėmis su kaučiuko, plastiko arba medžio galvutėmis. Apie 1920 m. sukonstruota orkestro marimba išpopuliarėjo kaip solo ir orkestro instrumentas. Europoje paplito po Antrojo pasaulinio karo.

11. Kokiai muzikai atlikti buvo naudojama marimba?

Vibrafonas – tai ant specialaus vežiojamo stalelio sumontuotos dvi plokštelių eilės. Po kiekviena plokštele įtaisyti rezonatoriai – įvairaus dydžio vamzdeliai. Vamzdelių virpėjimą reguliuoja elektrinio motorėlio  sukami vožtuvėliai. Vibrafonas mušamas medinėmis lazdelėmis minkštais galais. Vibrafono garsas yra šviesus, virpantis, pamažu užgęstantis.

12. Kuo vibrafonas skiriasi nuo marimbos?

Trikampis (Kauno muzikinio teatro nuosavybė), Rymanto Penkausko nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Trikampis – trikampiu sulenktas vamzdelis, mušamas metaline lazdele. Visos jo kraštinės yra lygios, tik vienas kampas paliktas atviras.

13. Kokio dydžio gali būti šis muzikos instrumentas?

Simfoninio orkestro varpai (Kauno muzikinio teatro nuosavybė), Rymanto Penkausko nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (vle.lt)

Vamzdiniai varpai gali skambėti neįtikėtinai iškilmingai. Gerą vardą jie pelnė ne tik orkestre, bet ir populiariosios muzikos pasaulyje. Visas vamzdinių varpų komplektas susideda iš rėmo, prie kurio prikabinti įvairaus ilgio skirtingai skambantys vamzdeliai.

14. Kiek iš viso jų yra?

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link