Mušamieji instrumentai

Patys seniausi būgnai atsirado apie 6000 metų prieš Kristų. Tačiau pradžioje būgnai nebuvo skirti muzikai kurti.

Nuo grojimo mušamaisiais instrumentais būdo priklauso ir instrumento garsas.

Didysis būgnas taip vadinamas dėl to, kad jis iš tiesų yra pats didžiausias. Jo korpusas – apvalus, dažniausiai medinis, bet gali būti ir metalinis. Iš abiejų pusių aptrauktas membrana, mušamas medine kuokele su didele veltiniu aptraukta galvute.

Mušant būgną, sudeginama kalorijų. Dažniausiai – dvigubai daugiau, nei grojant gitara.

Simfoniniame orkestre yra ir mažasis būgnas. Jį sudaro apvalus metalinis arba medinis lankas, iš abiejų pusių aptrauktas membrana (oda), jo apačioje pritaisytos stygos, kad mušant girdėtųsi trankus sausas traškesys. Mažasis būgnas mušamas ritmui paryškinti ir grėsmės nuotaikai sukurti.

Lėkštės – tai du metaliniai diskai, iškalti iš specialaus lydinio. Jomis grojama sutrenkiant vieną lėkštę su kita. O jei jos pritvirtintos prie stovų, grojama lazdelėmis arba šluotelėmis.

Gongas – didžiulis metalinis diskas su statmenai užlenktais kraštais. Jis kabinamas virve metaliniame rėme. Sudavus medine kuokele, aptraukta veltiniu, gongas skamba ilgai ir melodingai. Gongas gali būti įvairaus dydžio – nuo 60 iki 150 cm skersmens.

Tambūrinas – nedidelis mušamasis muzikos instrumentas, kurį sudaro medinis apvalus lankas, iš vienos pusės aptrauktas oda. Jo skleidžiamas garsas nukelia į egzotiškus, rytietiškus, ispaniškus kraštus. Būgnelis yra 5–7 cm aukščio ir 25–50 cm skersmens. Korpuso sienelėse įtaisytos metalinės plokštelės, o viduje ant vielų pakabinti žvangučiai.

Timpanas – pusrutulio formos muzikos instrumentas, aptrauktas oda arba plastiku. Instrumento apačioje yra nedidelė, apie 2 cm, skylė garsui. Garso aukštis keičiamas odą įtempiant varžtais arba pedalais, tad šiuo muzikos instrumentu galima pagroti nesudėtingą melodiją.

Ksilofonas – įvairaus dydžio suderintų medinių lentelių rinkinys. Jos padedamos ant tam tikro padėklo, mušamos dviem medinėmis lazdelėmis. Ksilofono garsas – sausas, aštrus, gerai dera su mediniais pučiamaisiais instrumentais. Bendram orkestro skambesiui ksilofonas suteikia ritminio tikslumo, ypatingo spalvingumo.

Marimba – mušamasis muzikos instrumentas, ksilofono atmaina. Ją sudaro medinės, rėmuose įtvirtintos lentelės, o jų apačioje įtaisyti mediniai arba metaliniai rezonatoriai. Mušama dviem– keturiomis lazdelėmis su kaučiuko, plastiko arba medžio galvutėmis. Apie 1920 m. sukonstruota orkestro marimba išpopuliarėjo kaip solo ir orkestro instrumentas. Europoje paplito po Antrojo pasaulinio karo.

Vibrafonas – tai ant specialaus vežiojamo stalelio sumontuotos dvi plokštelių eilės. Po kiekviena plokštele įtaisyti rezonatoriai – įvairaus dydžio vamzdeliai. Vamzdelių virpėjimą reguliuoja elektrinio motorėlio  sukami vožtuvėliai. Vibrafonas mušamas medinėmis lazdelėmis minkštais galais. Vibrafono garsas yra šviesus, virpantis, pamažu užgęstantis.

Trikampis – trikampiu sulenktas vamzdelis, mušamas metaline lazdele. Visos jo kraštinės yra lygios, tik vienas kampas paliktas atviras.

Vamzdiniai varpai gali skambėti neįtikėtinai iškilmingai. Gerą vardą jie pelnė ne tik orkestre, bet ir populiariosios muzikos pasaulyje. Visas vamzdinių varpų komplektas susideda iš rėmo, prie kurio prikabinti įvairaus ilgio skirtingai skambantys vamzdeliai.