Įrašas

Anglų riterio lemtis

Praeitame įraše pasakojome apie Naujojo Kauno įkūrimą Nemuno ir Nevėžio santakoje bei atkaklias kovas dėl pilies. 1368 m. rudenį įvykęs mūšis buvo ypatingas ne tik dėl stebėtinų rezultatų, pateiktų vokiečių kronikose: žuvo 600 lietuvių ir tik 3 kryžiuočių kariai. Šiandien žinome, kas buvo vienas iš jų. Tai anglų lordas Anthonyʼis de Lucyʼis.

1981 m. Šiaurės Anglijos Kambrijos grafystės St. Bees parapijinės bažnyčios vienuolyno teritorijoje vyko archeologiniai kasinėjimai. Tarp radinių buvo keletas senų įkapių, kuriose visi palaikai buvo griaučiai, išskyrus vieną. Prie mūrinės skliauto sienos gulėjo švininis karstas. Jį išėmę ir prapjovę archeologai aptiko į drobulę lyg mumija įvyniotą kūną.

Dvi paras truko unikalaus radinio medicininiai tyrimai. Kūnas atrodė taip, tarsi žmogus būtų miręs ne prieš kelis šimtmečius, o prieš kelias savaites. Kas gi jam padėjo taip gerai išlikti?

Kūnas buvo suvyniotas į lininį audinį, įmirkytą bičių vašku, ir tai sukėlė natūralų konservacijos procesą, vykstantį esant tam tikroms temperatūros ir drėgmės sąlygoms. Palankiai sutapus aplinkybėms, šis labai retas reiškinys leido gerai izoliuotoje terpėje išsaugoti kūno organus ir audinius tokios būklės, kad buvo galima nustatyti ne tik žmogaus mirties priežastį, bet ir bendrą sveikatos būklę iki lemtingų sužeidimų. Skrandžio turinys parodė, kad paskutinis jo valgis buvo avižinė košė su razinomis.

Taigi, nuo ko mirė šis žmogus? Ištyrus kūną paaiškėjo, kad lūžę šonkauliai pradūrė plaučius, ir jis užduso. Mirtis buvo akivaizdžiai smurtinė. Pavyko nustatyti, kad tai apie 40 metų amžiaus vyras, palaidotas 1290–1500 m. laikotarpiu. Tik vėliau istorikai galutinai identifikavo „Žmogaus iš St. Bees“ asmenybę ir atkūrė paskutinių jo gyvenimo metų įvykius.

Kadras iš serialo „Medieval Dead“ (epizodas „Knight of St Bees“), 2015 m. „Dragonshead Productions“

1367 m. rudenį baronas Anthonyʼis de Lucyʼis su dar dviem kompanionais paliko savo tėvynę ir žiemą atvyko į Prūsiją. Vokiečių ordinui suintensyvinus antpuolius prieš Lietuvą, į kryžiaus žygius buvo kviečiami riteriai iš visos Europos. Tokie legionieriai labiausiai norėdavo pasižymėti mūšiuose, todėl puolimo metu dažniausiai būdavo pirmose gretose. Tikėtina, kad baronas buvo vienas iš pirmųjų, pasitikusių savo tragišką likimą puolant Naująjį Kauną. Kritęs nuo nežinomo pilies gynėjo rankos, anglų riteris buvo Nemunu atgabentas į Karaliaučių, kur katedroje paprastai būdavo laidojami žuvę kilmingiausi kryžiuočiai. Tačiau Anthonyʼio de Lucyʼio atvejis buvo ypatingas. Jo kūnas, sandariai uždarytas švininiame karste, vandens keliais pasiekė tolimąją gimtinę.

Prieš daugiau nei 600 metų palaidotas nuošaliame Anglijos kaimelyje, „Žmogus iš St. Bees“ mums atskleidė neįtikėtiną istoriją. Ji buvo papasakota 2015 m. sukurtame mini seriale „Viduramžių mirtys“ (Medieval Dead. Knight of St Bees).

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link