Įrašas

Bajorai Kauno pilyje

Kauno pilis mena

XVI a. Lietuvos istorijoje yra svarbus reikšmingais įvykiais: valstybės vidaus reformos, unija su Lenkija, Jogailaičių dinastijos valdymo pabaiga. Per 60 metų, tobulinant valstybės valdymo ir teisinę sistemą, buvo išleisti trys Lietuvos Statutai (1529, 1566, 1588). Jie įteisino bajorišką demokratiją ir galutinai įtvirtino bajorų, kaip privilegijuoto luomo, valdžią, kartu sumažindami valdovo įtaką tiesioginiame valstybės valdyme.

Viena svarbiausių Statutuose apibrėžtų pertvarkų buvo administracinė ir teismų reformos, įvykdytos 1564–1566 m., siekiant modernizuoti valstybės sandarą. Lietuvos teritorija pagal Lenkijos pavyzdį buvo suskirstyta į vaivadijas ir pavietus. Kauno pavietas priklausė Trakų vaivadijai. Aukščiausias pagal rangą vaivadijos valdžios pareigūnas buvo vaivada, o pavieto – seniūnas. Abu juos eiti pareigas tiesiogiai paskirdavo valdovas.

Po reformos išsiplėtė ir teismų sistema. Iki tol visus pavieto teisinius reikalus spręsdavo vienas pilies teismas, o poreforminiais metais atsirado dar du – žemės ir pakamario teismai. Ilgainiui žemės teismas savo reikšme nurungė pilies teismą. Vis dėlto abu teismai dažnai dalydavosi tas pačias patalpas. Kauno piliai tapus administraciniu pavieto centru, čia būdavo rengiami teismų posėdžiai, seimelių susirinkimai ir kiti kilmingųjų luomui skirti renginiai.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link