Kiekvienas miestas turi savitų tradicijų, kurias turistai noriai išbando. Pavyzdžiui, Kauno partnerystės mieste Tartu (Estija) galima prabėgti per Angelų tiltą (est. Inglisild) sulaikius kvėpavimą, kad išsipildytų noras. Vilniuje prie Katedros aikštės yra plytelė „Stebuklas“, kuri taip pat išpildo norus – tereikia ant jos atsistojus apsisukti aplink savo ašį.
Kai kuriuose miestuose stovi skulptūros, kurias turistai liečia tikėdamiesi sėkmės. Tokių skulptūrų paviršius dažnai būna itin nublizgintas nuo nuolatinio lietimo. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti Klaipėdoje esantis „Stebuklingasis peliukas“, kuriam į ausį reikia sušnibždėti norą ir perbraukti per nosytę. JAV Niujorko mieste turistai liečia finansinę sėkmę simbolizuojančio bronzinio „Puolančio buliaus“ (angl. Charging Bull) skulptūros ragus, tikėdamiesi finansinės sėkmės.
Visgi, labiausiai paplitusi tradicija – monetų mėtymas: į jūrą, kad sugrįžtum, į šulinius ar fontanus norų išsipildymui. Bene garsiausias pasaulyje pavyzdys – Trevi fontanas Romoje: tikima, kad įmetus monetą, sugrįši į Romą. Tačiau Kaune egzistuoja unikali tradicija – žmonės, tikėdamiesi sėkmės, meta pinigus į… krosnį!
Monetos Kauno rotušės parodoje „Miesto atmintis: Kęstutis Ignatavičius“. 2025 m. V. Gervės nuotr.
Vaško lydymo krosnių istorija
Kauno vardas pirmą kartą paminėtas 1361 m., o miestu jis tapo 1408 m. vasario 14 d., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas kauniečiams suteikė savivaldos privilegiją. Be visų kitų įgytų teisių, Kaunui taip pat buvo suteikta privilegija prekiauti vašku. Viduramžiais bičių vaškas buvo laikomas prabangos preke – itin vertinga žaliava, naudota bronzai lieti, antspaudams ir žvakėms gaminti. Tai buvo viena svarbiausių prekių, eksportuojamų iš Kauno.
Ten, kur dabar stovi Kauno rotušės pastatas, anksčiau driekėsi plati Turgaus aikštė. XV–XVI a. joje veikė vaško lydimo krosnys. Prieš eksportą vaškas jose buvo sulydomas į specialius luitus, kurių kasmet į kitas valstybes iškeliaudavo šimtai. 1542 m. prasidėjus Kauno rotušės statybos, Turgaus aikštėje buvusios vaško lydymo krosnys buvo užpiltos žemėmis ir nebenaudojamos.
Po daugiau nei 400 metų, 1973 m., archeologas Karolis Mekas su kolegomis Rotušės aikštėje atkasė devynias vaško lydymo krosnis. Tai buvo itin svarbus ir miesto istorijai reikšmingas atradimas, išskiriantis Kauną iš kitų Rytų Europos miestų, kur tokių krosnių aptikti nepavyko. Po atradimo, krosnys vėl buvo palaidotos po grindiniu, tikintis ateityje jas eksponuoti. Įdomu tai, kad 2024 m., vykdant Rotušės aikštės rekonstrukciją, archeologas Pavel Vutkin su kolegomis atrado dar dvi krosnis – dabar žinomos net vienuolika vaško lydymo krosnių!
Daugiau apie Kauno miesto istoriją galite sužinoti perskaitę Kauno miesto muziejaus išleistą knygą „Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“. Ji skirta plačiam skaitytojų ratui ir parduodama Rotušėje bei kituose Kauno miesto muziejaus skyriuose.
Archeologinių kasinėjimų metu Kauno rotušės aikštėje atkastos vaško lydymo krosnys. 2024 m. V. Gervės nuotr.
Vaško lydymo krosnies restauravimas ir eksponavimas
Prabėgus maždaug 30 metų po Karolio Meko atradimo, Rotušėje veikiančio Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos biuro vedėjo Kęstučio Ignatavičiaus iniciatyva, viena iš minėtųjų krosnių buvo atkasta. Vienas žymiausių Lietuvos architektų, Algimantas Kančas, nemokamai parengė vaško lydymo krosnies restauravimo ir eksponavimo projektą. 2015 m. architektas už nuopelnus Kaunui buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir rėmėjai, suteikdami finansinę paramą.
Galiausiai 2002 m. liepos 27 d., minint 460-ąsias Kauno rotušės metines, krosnis buvo oficialiai atidengta. Deja, ant pirminio stiklo kaupėsi kondensatas, todėl 2009 m. stiklas ir visa konstrukcija buvo atnaujinta. Ekspozicija taip pat buvo papildyta Augusto Ramono piešiniu, iliustruojančiu vaško lydymo procesą.
Kęstutis Ignatavičius pasakojo, kad pro atnaujintos stiklo konstrukcijos angas, paliktas šonuose, vaikai pradėjo kaišioti įvairius popierėlius ir mesti monetas. Turistai pagalvojo, kad tai vieta, kur reikia mesti monetas, kaip ir prie kitų žinomų istorinių objektų.
Ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, Kauno miesto muziejaus fondai
Anot K. Ignatavičiaus, šią tradiciją ypač išpopuliarino miesto gidai. Vedžiodami miesto svečius po Kauno rotušės aikštę, jie pasakoja, kad viduramžiais žmonės patys vaško negalėjo parduoti – tai darydavo miestas. Krosnyse vaškas būdavo perlydomas į vienodo dydžio luitus, tinkamus eksportui. Rodydami vieną iš atidengtų vaško krosnių gidai pabrėžia, kad krosnys padėjo Kaunui suklestėti, tad turistai, tikėdamiesi sėkmės, noriai meta monetas į krosnį. Ši tradicija gyvuoja iki šiol, jau daugiau nei penkiolika metų. Metų pabaigoje visos monetos surenkamos ir skiriamos įvairioms labdaroms organizacijoms.
Kauno miesto muziejaus infrastruktūros priežiūros specialistas Valentinas Kryžus atlieka krosnies priežiūros darbus. 2025 m. V. Gervės nuotr.
Pasivaikščiojimai po Kauno istoriją
Kauno miesto muziejaus programėlėje „KMM“ rasite dar daugiau įdomių maršrutų po miestą. Pradžiai siūlome išbandyti maršrutą „Atsiminimų bigbytas“, parengtą pagal vieno iš pagrindinių muziejaus atkūrimo iniciatorių – Kauno rotušės ceremonmeisterio Kęstučio Ignatavičiaus – pasakojimus. Programėlę galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“.
Kviečiame ne tik pasivaikščioti po miestą, bet ir apsilankyti Kauno rotušėje įsikūrusiame moderniame muziejuje, kuriame pristatoma miesto istorija. Beje, nepamirškite pasiimti monetos – sugalvoję norą, ją galėsite įmesti į vaško lydymo krosnį, esančią prie pagrindinio Rotušės įėjimo.
Kauno miesto muziejaus Kauno rotušės skyriaus edukatorius Vykintas Gervė
