Įrašas

Influenza, šiltinė ir skarlatina: keletas tarpukario Kauno visuomeninės sveikatos detalių

1918 m. kuriantis moderniai Lietuvos valstybei jos Vyriausybei teko spręsti labai daug opių klausimų, susijusių su tvarkos krašto apsaugos, švietimo ir sveikatos sistemoje įvedimu. Ilgą laiką Kaune, nuo 1919 m. laikinojoje valstybės sostinėje, medikams tekdavo susidurti su infekcinėmis ligomis, plitusiomis po Pirmojo pasaulinio karo dėl higienos stokos, sunkių didelės dalies gyventojų gyvenimo sąlygų, nevisavertės mitybos ir panašių dalykų. Pagrindinės ligos, su kuriomis susidurdavo to meto žmonės, buvo skarlatina, lytiškai plintantys susirgimai ir, žinoma, šiltinė. Pastaroji dėl geriamojo vandens trūkumo pasitaikydavo itin dažnai.

Šiandien visuomenę informacija apie užkrečiamąsias ligas ir jų prevenciją pasiekia lengvai, daugelis mūsų jau turime pakankamai žinių, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, mums lengvai prieinamos asmens higienos ar apsisaugojimo priemonės. Tad įdomu pažvelgti, kaip su infekcinėmis ligomis Kaune kovojo gydytojai bemaž prieš 100 metų. Akcentuodami tai, kad nešvarus vanduo yra pagrindinė tokių ligų kaip vidurių šiltinė priežastis, medikų bendruomenė stengėsi kuo labiau didinti galimybes Kauno gyventojams vartoti švarų vandenį. Štai 1928 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir Sanitarijos Tarybos posėdyje buvo iškeltas virinto vandens bakų pastatymo kai kuriose miesto vietose klausimas ir pavesta Kauno miesto valdybos Socialinės apsaugos skyriui juos pastatyti I, III ir IV butų kolonijose, greta Žuvų bei Senojo turgaus ir ties Prezidento ir Lukšio gatvių sankirta („Medicina“, 1928 m., nr. 8, p. 573).

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link