Įrašas

Kauno gyvenimas Vazų laikais

Kauno pilis mena

XVI a. antroje pusėje vykęs Livonijos karas smarkiai paveikė Lietuvos valstybės politinę raidą. Stiprėjanti ir didelę grėsmę kelianti Rusija privertė Lietuvą stoti į dar glaudesnę sąjungą su Lenkija ir atsisakyti dalies suverenumo. 1569 m. sudaryta Liublino unija suformavo bendrą Lenkijos ir Lietuvos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką.

Pasibaigus Livonijos karui ir po kelerių metų mirus valdovui Steponui Batorui, valstybės valdymą perėmė švedų Vazų dinastijos atstovai. Jų tarpusavio kova dėl valdžios tapo karo su Švedija priežastimi. 1600 m. rudenį švedų kariuomenė iš Talino ir Narvos pajudėjo pietų kryptimi. Per kelis mėnesius jie pasiekė Dauguvos upę. Tuo metu Livoniją bendrai valdė Lietuva su Lenkija. Valdovui Zigmantui Vazai teko organizuoti gynybą prieš savo dėdės Karolio IX vadovaujamą kariuomenę.

Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karas su pertraukomis truko iki 1629 m. Į jį įsiterpė ir karas su Rusija. Vėliau šių dviejų valstybių kariuomenės vis labiau artinosi prie Lietuvos branduolio. XVII a. pirmoje pusėje šie karai dar nelietė Kauno, tačiau pavieto bajorai dalyvaudavo kariniuose veiksmuose ir tai atsiliepė miesto bei pilies gyvenimui.

Nors miestiečiai neturėjo karo prievolės, bet privalėjo mokėti mokesčius kariuomenei remti bei gaminti ginklus ir kitą karinę amuniciją.

Negana to, patys jie ir nukentėdavo nuo savos kariuomenės. 1623 m. Kauno gyventojai skundėsi valdovui Zigmantui Vazai, kad dėl nuolatinio apsistojusių kareivių aprūpinimo arba jų savivalės ir plėšikavimo patyrė didelių nuostolių, nuskurdo ir įsiskolino.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link