Pirmieji demokratiniai rinkimai Kaune įvyko 1918 m. gruodžio 18–19 d., dar tebesant mieste okupacinei vokiečių kariuomenei. Jau gruodžio 22 d. naujai išrinkta taryba iškilmingai susirinko į pirmąjį posėdį Valstybės teatre, kur buvo išrinkta dešimties narių Kauno miesto valdyba ir prezidiumas. Kaunas buvo vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame 1918–1919 metais vietoje burmistro kaip vykdomosios valdžios institucijos taryba buvo išsirinkusi prezidiumą.
Antrieji rinkimai į Kauno miesto tarybą įvyko 1920 m. liepos 21–22 d. Jie nuo pirmųjų skyrėsi tuo, kad buvo organizuoti remiantis 1919 m. išleistu Savivaldybių įstatymu. Šiuose rinkimuose buvo iškelta 16 sąrašų, juose aktyviai dalyvavo gerai organizuotos lenkų, žydų, rusų ir vokiečių tautinės bendruomenės, tuo tarpu lietuviai įsitraukė gan vangiai. Antrosios kadencijos metu Kauno miesto taryba vėl nerinko burmistro (valdybos pirmininko), nors Savivaldybių įstatymas įpareigojo tai daryti. Antroji Kauno miesto taryba veikė nuo 1920 m. liepos iki 1921 m. birželio mėnesio.
Burmistro pareigybė Kaune atsirado 1921 m., o pirmuoju Kauno burmistru tapo Jonas Vileišis (šias pareigas užėmęs 1921–1931 metais).