Kauno pilies apgultis
Po 1361 m. vasarą įvykusių Kauno pilies žvalgytuvių Vokiečių ordinas ėmė ruoštis galingam puolimui. 1361–1362 m. žiema buvo šilta, netinkama karo žygiams, todėl puolimas buvo surengtas pavasarį. 1362 m. kovo pradžioje didysis magistras Vinrichas fon Kniprodė sutelkė didžiules kryžiuočių pajėgas ne tik iš Prūsijos, bet ir Vokietijos, Anglijos, Italijos. Iš Karaliaučiaus visi jie atvyko į Ragainę. Čia pasipildė atsargas ir sulaukę palankaus vakarų vėjo laivais Nemunu prieš srovę per tris dienas pasiekė Kauną.
1362 m. kovo pabaigoje kryžiuočių laivai prisišvartavo prie Nemuno ir Neries santakoje buvusios salos. Per siaurą upės protaką jie statė tiltus ir jais gabeno atplukdytą karinę amuniciją, kurią vietoje meistrai ir sumontavo. Tai buvo taranai, katapultos, apgulties bokštai. Palikę dalį karių saugoti laivus, prieš pradėdami puolimą, kryžiuočiai nusprendė atkirsti pilį iš rytų, kad papildomos lietuvių pajėgos negalėtų ateiti ir padėti pilies gynėjams iš išorės. Iškasę ilgą griovį, pastatę aštriakuolių tvorą ir palikę sargybą, ordino kariai užsitikrino saugų užnugarį – pilis buvo apsupta iš visų pusių.
Kauno pilies gynybinį kompleksą sudarė netaisyklingo keturkampio formos aukštos ir storos vidinės sienos, žemesnės ir plonesnės priešpilio sienos bei gilus ir platus gynybinis griovys, pripildytas vandens. Pilies įgulos pagrindą sudarė patyrę šauliai – lankininkai ir arbaletininkai. Jų galėjo būti keli šimtai. Gynybai vadovavo keliasdešimt kilmingų karių, tačiau vienintelis vardu paminėtas gynėjų vadas buvo kunigaikštis Vaidotas. Jo tėvas – Trakų kunigaikštis Kęstutis – subūręs pajėgas bandė atkovoti apgultą pilį, tačiau kryžiuočiai jo neprileido.
Kauno pilis krito Velykų išvakarėse – 1362 m. balandžio 16 d. kunigaikštis Vaidotas su likusiais gyvais gynėjais buvo paimti į nelaisvę.
Velykų dieną, po šv. Mišių, kryžiuočiai iki pamatų sugriovė likusius pilies mūrus. Kitą dieną jie išvyko. Beveik tris savaites trukęs mūšis baigėsi Kauno sunaikinimu, tačiau tai buvo tik kovų dėl svarbiausių Lietuvos žemių pradžia.
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas
