Kauno pilies bastėja

Kauno pilis mena

150 metų prabėgus po kovų su Vokiečių ordinu pabaigos, Kauno pilis buvo praradusi savo gynybinę reikšmę. Ilgainiui ji buvo naudojama vietos bajorų reikmėms. Tačiau XVI a. antroje pusėje teko įrengti papildomus fortifikacinius įtvirtinimus. Pilies stiprinimo priežastimi tapo Livonijos karas.

Į šiaurę nuo Lietuvos, dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijoje, ilgą laiką buvo Livonijos ordino žemės. XVI a. pradžioje, Europoje plintant Reformacijai, protestantų tikėjimą priėmusi Livonijos diduomenė ėmė konfliktuoti su didelę galią turinčia katalikų bažnyčia. Tai silpnino Ordiną.

Taip pat prie Ordino silpnėjimo prisidėjo ir keletas nesėkmingų karinių kampanijų. O rytuose stiprėjo Maskvos didžioji kunigaikštystė. Valdant Ivanui Rūsčiajam, kunigaikštystė prisijungė kaimynines slavų žemes, nukariavo Pavolgio totorių chanatus ir XVI a. viduryje tapo Rusijos caryste.

Livonijos karas prasidėjo 1558 m. Rusijos kariuomenei įsiveržus į Livoniją ir užėmus Narvos tvirtovę. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas dar kiek anksčiau Pasvalyje sudarė sutartį su Livonijos ordino magistru, pagal kurią Livonija faktiškai tapo Lietuvos protektoratu. 1561 m. Livonijos ordinas buvo galutinai panaikintas, o Rusijai toliau veržiantis į jo žemes, Lietuva buvo priversta stoti į tiesioginį karą.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link