Marienverderis – grėsmingiausia Ordino pilis Lietuvoje
Pastaruosiuose dviejuose įrašuose pasakojome apie kovas Nemuno ir Nevėžio santakoje, kur nuo 1363 m. lietuvių pastatytą Naująjį Kauną užėmė kryžiuočiai ir 1369 m. įkūrė Gotesverderį. Įtvirtinęs savo pozicijas Virgalės saloje, Vokiečių ordinas siekė pasislinkti dar toliau į rytus ir šį kartą jau galutinai užimti Senąjį Kauną Nemuno ir Neries santakoje.
Kauno apylinkėse tuo metu stovėjo vienintelė lietuvių tvirtovė – medinė Eigulių pilis. Nuo 1379 m. minima ant aukšto piliakalnio pastatyta pilis kontroliavo laivybą Nerimi. Tačiau 1382 m. kryžiuočiai ją sudegino ir netrukdomi pasiekė Trakus. Lietuvos pajėgas priešintis labai silpnino vidaus nesutarimai dėl valdžios. Jogaila, norėdamas atimti iš dėdės Kęstučio didžiojo kunigaikščio sostą, susitarė su Ordinu, ir, išviliojęs jį kartu su sūnumi Vytautu iš Trakų, įkalino Krėvos pilyje. Ten Kęstutis buvo nužudytas, o Vytautui pavyko pasprukti. Išduotas pusbrolio, užėmusio valdžią, jis prisiglaudė pas kryžiuočius.
Pasinaudodamas Gediminaičių konfliktu, Vokiečių ordinas tęsė savo ekspansiją. 1384-ųjų pradžioje Vytautas kryžiuočiams atidavė Žemaitiją už jų paramą kovojant su Jogaila. Tų pačių metų birželį per labai trumpą laiką Nemuno ir Neries santakos saloje iškilo galinga mūrinė Ordino pilis – Marienverderis.
Nemuno ir Neries santaka. 1973 m. S. Lukošiaus fotografija. Kauno miesto muziejaus fondai
Stipraus forposto įkūrimas šalia prieš 22 metus sugriautos Kauno pilies kryžiuočiams buvo didelis laimėjimas, pagaliau jie kontroliavo pagrindinius vandens kelius į Lietuvos gilumą. Šiam įvykiui pažymėti į naujai pastatytą pilį susirinko visa Ordino vadovybė, o kartu ir Vytautas. Jogaila suprato, kad su pusbroliu reikia taikytis ir kartu kovoti už valstybės išlikimą.
1384 m. liepos 9 d. Vytautas pabėgo iš Vokiečių ordino. Pakeliui pasitelkęs ištikimus žemaičius jis sunaikino kelias kryžiuočių pilis prie Nemuno ir sugrįžo į Lietuvą. Su Jogaila jiedu pradėjo ruoštis Marienverderio apgulčiai.
1384 m. rugsėjo 21 d. didelė lietuvių kariuomenė pasiekė Kauną. Marienverderio pilies šturmui buvo panaudotos katapultos, bombardos bei piksidos. Išvarginę gynybą puolėjai pastatė tiltą į santakos salą ir sienodaužiais griovė mūro sienas. Po daugiau nei šešių savaičių apgulties lapkričio 6 d. Marienverderio įgula pasidavė. Žuvo ir į nelaisvę buvo paimta apie 150 kilmingų Ordino riterių ir per 250 kitų karių. Po mūšio priešo pilis buvo pabaigta griauti.
Sėkminga karinė 1384-ųjų rudens operacija Kaune leido sustabdyti grėsmingą Vokiečių ordino plėtrą. Sunaikinus Marienverderį, Lietuva susigrąžino strategiškai labai svarbios Nemuno ir Neries santakos kontrolę. Toliau į rytus už Kauno kryžiuočiams jau nebepavyks niekada įsitvirtinti.
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas
