Įrašas

Naujasis Kaunas ir Gotesverderis

1362-aisiais, kai Kauno pilis buvo sugriauta, tapo aišku, kad Vokiečių ordino tikslas yra visiškai įsitvirtinti Nemuno ir Neries santakoje. Netekus mūrinės tvirtovės, pagrindiniai vandens keliai į Lietuvos branduolį liko neapsaugoti, todėl reikėjo skubiai statyti naujus įtvirtinimus. Jiems buvo parinkta kita vieta – kiek žemiau Kauno esanti Nemuno ir Nevėžio santaka.

Kunigaikštis Kęstutis žinojo, kad Ordinas neduos laiko atstatyti senosios mūrinės pilies, todėl nusprendė statyti naują medinę pilį. Gynybinė linija buvo pastumta labiau į vakarus, taip Senasis Kaunas liko užnugaryje, o mediniai įtvirtinimai gavo Naujojo Kauno pavadinimą.

Nemuno ir Nevėžio santakoje kadaise buvo sala, vadinta Virgale. Joje ir įsikūrė Naujasis Kaunas. Tačiau medinė pilis buvo labai pažeidžiama ir jau 1363 m. pavasarį kryžiuočiai ją sudegino. Puolimai buvo rengiami vis dažniau, niokojamos apylinkės, siekiant išsekinti kraštą ir galutinai užimti Kauno vietovę.

1368 m. rudenį kryžiuočiai surengė eilinį puolimą prieš atstatytą Naująjį Kauną. Per dvi dienas jie sunaikino lietuvių įtvirtinimus. Kronikos aprašo šį mūšį kaip visišką krikščionių triumfą prieš pagonis, kurių žuvo net 600, o Ordino karių – tik trys. Vienas jų nusipelno atskiro pasakojimo, tad laukite kito įrašo.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link