Įrašas

Pirmasis paminėjimas – Kauno pradžia

Šiemet sukaks 660 metų nuo pirmojo Kauno vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Vygando Marburgiečio „Naujoji Prūsijos kronika“ yra vienintelis išlikęs metraštis, anksčiausiai minintis Kauno pilį (Castrum Kauen), į kurią buvo pasiųstas kryžiuočių žvalgomasis žygis 1361-ųjų vasarą.

Kokiomis aplinkybėmis Kauno vardas pateko į vokiečių kroniką? Siekdami užvaldyti Lietuvos valstybės branduolį su sostine Vilniumi, Vokiečių ordino kariai pirmiausia turėjo įsitvirtinti dviejų didžiausių upių – Nemuno ir Neries – santakoje. XIV a. pradžioje jie jau kontroliavo Nemuno žemupį, tačiau laisvai judėti į rytus trukdė medinės lietuvių pilys dešiniajame Nemuno krante. Nuo Nevėžio iki Jūros upių santakos su Nemunu buvo sukurta pilių sistema, kuri efektyviai saugojo pagrindinį vandens kelią į Lietuvos gilumą. Tačiau XIV a. viduryje kryžiuočiams pavyko šią gynybą sugriauti ir jie pavojingai priartėjo prie strategiškai svarbios Nemuno-Neries santakos.

Kauno pilis po restauracijos. 1961 metai. Negatyvo aut. S. Lukošius. Kauno miesto muziejaus fondai

1360 m. Vokiečių ordinas suintensyvino antpuolius. Lietuvos gynyba daugiausia rūpinosi Trakų kunigaikštis Kęstutis. Tikriausiai jo nurodymu ir buvo pradėta statyti mūrinė Kauno pilis. Ji sparčiai kilo kairiajame Neries krante, prieš pat santaką su Nemunu.

1361 m. pavasarį Kęstutis pateko kryžiuočiams į nelaisvę. Turėdami aukščiausią kariuomenės vadą savo rankose, kryžiuočiai įgavo pranašumą ir surengė pirmąjį žygį į Kauną. Iš Įsruties sausuma per Sūduvą jie priartėjo prie Kauno vietovės, tačiau nepavykus persikelti per Nemuną, grįžo atgal. Šis žvalgomasis žygis ir buvo aprašytas Vygando Marburgiečio kronikoje:

Aukštiesiems pareigūnams įsakius ir leidus, brolis Henrikas iš Šioningeno [išvyko] su prisiųstais jam meistrais išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies ir mūrų storumo, gilumo ir aukštumo, ir pastatyti mašinų, sienodaužių ir t. t. bei pranešti tų duomenų magistrui, nes ateinančią žiemą manė pulti Kauną1.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas

 

1 Rimanto Jaso vertimas. R. Jasas – istorikas, 1999 m. išvertęs Vygando Marbugiečio kroniką.

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link