Įrašas

Prieš 100 metų: kova su venerinėmis ligomis

Žmonijos žala, turiant venerinės (lyties) ligos, senai siaučia pasauly. Tas baisus priešas žudo žmones slapta, tamsoj, gašlumo valandoj. To mirtingo priešo žmogus prieš save nemato, todėl jis silpnas su tuo iš pasalų priešų kovoti. Žiūrėk čia žmogus sveikas buvo, čia jau jam amžiną atilsį gieda bepročio rūbą velka, arba jo kūnas puvėsiais pavirsta.

Prieš Didįjį karą Lietuva buvo sveika. Bet tas karas ir jos sveiką kraują taip įnuodijo, kad kaip daktaras Fuksas (tų ligų specialistas) kartą rašė, mes jau pavijom lyties žaloj „kultūringąją Europą“. Ir čia didžiausia gėda pasakyti, avangarde (galvoj) eina mūsų kariuomenė! Mūsų kariuomenė pirmoji įneša juodžiausią dėmę į Lietuvos sveikatos istoriją!

Baisi nelaimė, mirties šmėkla vis plečias. Ji tiek išsišakojo, kad specialistai jau nebegali užkirsti jai kelio medicinos pagalba. Ta kova jau įgyja Lietuvoj platesnio, visuomenės pobudžio. Ir štai dak. Fukso rūpesčiu kuriama „Draugija kovot su venerinėmis ligomis Lietuvoje“.

Šios draugijos tikslas ir veikimas šitaip apibrėžiamas:

Kovoti su venerinių ligų plėtimusi ir jų žalingais vaisiais Lietuvoje.
Draugija aiškina gyvu ir spausdintu žodžiu venerinių ligų esmę, jų pavojų ir socialinę reikšmę.
Renka statistikos žinias ir mokslo medžiagą, reikalingą kovai su venerinėmis ligomis Lietuvoje.
Bendradarbiauja su draugijomis, kovojančiomis už doros kėlimą ir prieš alkoholizmą, prostituciją.
Draugija steigia ambulatorijas, profilaktikos punktus, darbo namus venerikams ir kitas reikalingas įstaigas.
Užmezga ryšius su užsienio draugijomis kovai su venerinėmis ligomis.
Kaip matyti, ši dar besikurianti Draugija deda tvirtą pamatą kovai už Lietuvos piliečių sveikatą. Reikia tikėti, kad jei pasiseks mobilizuoti žmoniškumo pajėgas savo kilniam tikslui. Reikia linkėti jai greitai įsikurti ir pradėti kovą pasalingo, baisaus žmonių priešo pražūčiai.

J. Laurinaitis.

„Karys“, Nr. 35 (119), 1921 m. rugsėjo 1 d., p. 411.


FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link