Įrašas

Ritersverderis ir Vilniaus apgultis

Kauno pilis mena

Tęsdami įrašų ciklą apie lietuvių ir kryžiuočių kovas Kauno vietovėje, šiandien apžvelgsime dar vieną Vokiečių ordino pastatytą pilį prie Nemuno tarp Senojo ir Naujojo Kauno.

1384 m. lietuviams sunaikinus grėsmingąjį Marienverderį, Ordino rankose vis dar liko Gotesverderis. 1385 m. rudenį kryžiuočiai surengė eilinį antpuolį. Neries slėnyje prie Senojo Kauno jie sugriovė nestiprius lietuvių įtvirtinimus, kuriuose budėjo Skirgailos įgula. Tais pačiais metais įvyko vienas reikšmingiausių Lietuvos istorijoje įvykių – sudaryta Krėvos sutartis.

Vykdydamas sutarties įsipareigojimus Jogaila priėmė krikštą, vedė mirusio Lenkijos karaliaus dukterį Jadvygą ir taip pats tapo Lenkijos karaliumi bei personaline unija sujungė Lietuvą su Lenkija. Vokiečių ordinui labai nepatiko ši sąjunga, tačiau greitai jis sulaukė galimybės surengti didelį žygį į pačią Lietuvos širdį.

Jogailai užėmus Lenkijos sostą, Vytautas reikalavo suteikti jam teisę valdyti Lietuvą, tačiau pusbrolis buvo nesukalbamas. 1389 m. surinkęs savo rėmėjus, Vytautas pats mėgino užimti Vilnių, tačiau jam sutrukdė Jogailos broliai. Vytautas antrą kartą pabėgo pas kryžiuočius. Sulaukę puikios galimybės, lietuvių kunigaikščio padedami, jie pradėjo rengtis žygiui į Lietuvos sostinę.

1390 m. rudenį kryžiuočiai, vadovaujami naujojo magistro Konrado Valenrodo, pirmą kartą užpuolė Vilniaus pilis. Jų sąjungininku buvo ne tik Vytautas su jam ištikimais kariais, bet ir anglų riteriai, priešakyje su Derbio grafu Henriku, po devynerių metų tapsiančiu Anglijos karaliumi Henriku IV. Po penkių savaičių apgulties jungtinė kariuomenė sudegino Kreivąją pilį, tačiau Aukštutinės ir Žemutinės pilių paimti nesugebėjo.

Nemuno slėnis už Lampėdžių. 1965 m. fot. S. Lukošius. KMM fondai

Turėdamas Vytautą Ordinas stengėsi kuo geriau išnaudoti šį pranašumą. Kad greičiau galėtų suburti pajėgas naujam Vilniaus šturmui, kryžiuočiai Vytautą įkurdino tarp jo paties sugriauto Marienverderio ir jų kontroliuojamo Gotesverderio. Medinė pilis buvo pastatyta Nemuno saloje ties šiandieniniais Lampėdžiais ir pavadinta Ritersverderiu.

1391-ųjų vasaros pabaigoje Konradas Valenrodas žygiui į Lietuvą susikvietė neeilines kilmingų riterių pajėgas iš visos Vakarų Europos. Svečiams Ordino magistras surengė didžiulę puotą – Garbės stalą (lot. mensa honoris) Senajame Kaune. Vytautas turėjo užtikrinti dalyvių saugumą. Tąkart joks žygis neįvyko, matyt, šventė pavyko.

Jogaila, matydamas, jog vis daugiau lietuvių diduomenės nusisuka nuo jo ir paremia Vytautą, ryžosi kompromisui.

1392 m. pavasarį į Ritersverderį atvyko slaptas pasiuntinys ir karaliaus vardu pasiūlė Vytautui tapti jo vietininku Lietuvoje, įsikuriant Trakuose. Šis pasiūlymą priėmė ir tų pačių metų vasarą, sudeginęs Ritersverderį ir dar kelias naujas Ordino pilis, sėkmingai sugrįžo į savo tėvoniją. Po taikos sutarties su Jogaila, Vytautas tapo faktiniu Lietuvos valdovu – didžiuoju kunigaikščiu.

Ritersverderis buvo paskutinė Ordino pilis, pastatyta Lietuvos žemėje. Vytautui antrą kartą atsimetus nuo kryžiuočių, baigėsi vidaus karas dėl valdžios. Lietuva ir Lenkija suvienijo jėgas prieš Vokiečių ordiną. 

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas

FacebookMessengerEmailTwitterCopy Link