Įrašas

Valstybės teatro pradininkai

Nepriklausomybę paskelbusios valstybės politikoje vyravo patriotiškos nuotaikos. Rūpindamasi tautos savastimi, valstybė daug dėmesio skyrė kultūrai, ypač teatrui. Pastarasis buvo suvokiamas ne tik kaip pramogų vieta, bet ir kaip viena svarbiausių visuomenės kultūrinimo, tautiškumo ugdymo priemonių. 1920 m. įkurta įvairių sričių menininkus vienijanti Lietuvių meno kūrėjų draugija rūpinosi įvairių meno įstaigų kūrimu ir veikimu, teatrų, chorų, muziejų, knygynų steigimu, meno leidinių leidimu, rėmė užsienyje studijuojančius menininkus. Atskirų draugijos skyrių dėka Lietuvoje užgimė profesionalus lietuvių teatras (Dramos vaidykla), opera (Operos vaidykla), įsteigta pirmoji Meno mokykla ir kitos meno institucijos.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Lietuvos Taryba sudarė Teatro komisiją, turėjusią įkurti Valstybės teatrą, dramos mokyklą, buvo įsteigtas Švietimo ministerijos Meno departamentas. Dėl lenkų okupacijos viskas perkelta į laikinąja sostine tapusį Kauną.

1920 m. sausio 29 d. buvo įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kurios įstatuose buvo įrašytas ir Operos teatro įkūrimas. Draugijos steigimo iniciatoriai buvo Juozas Naujalis, Julius Štarka, o Muzikos sekcijos pradžios kuopą sudarė Juozas Naujalis, Juozas Tallat-Kelpša, Julius Štarka ir Juozas Žilevičius.

1920 m. gruodžio 31 d. Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos ir dramos vaidykla pastatė Dž. Verdžio operą „Traviata“. Taip prasidėjo Nacionalinio operos ir baleto teatro, Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu vadinto Valstybės teatru, veikla.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link