Įrašas

Kaunas didžiosios politikos sūkuryje

Kauno pilis mena

Praeitame rubrikos „Kauno pilis mena“ įraše pasakojome apie Salyno sutartį, kuria kunigaikštis Vytautas įtvirtino savo lyderystę ir politinio vadovo pozicijas Lietuvoje. XIV–XV a. amžių sandūroje įvyko keli reikšmingi įvykiai, nulėmę tolesnę valstybės raidą. Kaunas šiuose įvykiuose atliko nemažą vaidmenį.

Salyno taika užtikrinęs vakarinės Lietuvos sienos saugumą, Vytautas susikoncentravo į pietrytinių žemių plėtimą. Stepės dabartinės Ukrainos pietuose tuo metu priklausė Aukso ordai, tačiau ji buvo susiskaldžiusi į chanatus, kurių valdovai vaidijosi tarpusavyje. Chanas Tochtamyšas, pralaimėjęs kovą dėl valdžios chanui Tamerlanui, pabėgo į Lietuvą ir kreipėsi į Vytautą paramos. Šis nusprendė pasinaudoti totorių nesutarimais ir išplėsti Lietuvos valdas iki Juodosios jūros.

1399 m. gegužę Vytauto kariuomenė iš Vilniaus išžygiavo Kijevo link. Rugpjūtį, pasiekus Vorsklos upę, įvyko didžiulis mūšis prieš Aukso ordą. Vytautas jame patyrė skaudų pralaimėjimą ir netgi buvo priverstas bėgti iš mūšio lauko. Lietuvos galybės kūrėjui teko kuriam laikui atidėti ekspansijos planus totorių žemių kryptimi.

Vorsklos mūšio baigtis galėjo turėti netiesioginės įtakos ir Kaunui. Žymus XVII a. istorikas, kaunietis Albertas Kojalavičius-Vijūkas teigė, kad po šio sunkaus mūšio, norėdamas atsidėkoti Švč. Mergelei Marijai už išsaugotą gyvybę, Vytautas Kaune ant Nemuno kranto pastatė kryžiaus formos gotikinę bažnyčią. Manoma, kad apie 1400 m. iškilusi Vytauto bažnyčia turėjo žymėti besikuriančio miesto pradžią.

FacebookFacebook MessengerEmailTwitterCopy Link